Daugiau nei pusė apklaustų bendrovių transporto ir logistikos skaitmenizacijos lygį įvardija kaip vidutinį ar net žemą. Tačiau praktika rodo ką kita: beveik visos įmonės jau dirba su skaitmeniniais dokumentais, didžioji dalis naudoja transporto stebėsenos sistemas, o beveik pusė automatizuoja užsakymų ir maršrutų planavimo procesus.
Tai reiškia, kad technologijos sektoriuje jau tapo kasdieniu darbo įrankiu, tačiau jos dar neveikia kaip viena integruota sistema.
„Didelės įmonės sistemas diegia sparčiau, o mažoms ir vidutinėms dažniau trūksta resursų ir kompetencijų. Todėl vienu metu egzistuoja ir labai pažangūs, ir dar tik pereinantys prie skaitmenizacijos veiklos modeliai“, – sako Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.
Toks vaizdas sutampa ir su platesne Europos tendencija. Pagal DESI skaitmenizacijos indeksą Lietuva išlieka Europos Sąjungos viduryje – infrastruktūra ir viešosios e. paslaugos išvystytos, tačiau verslo procesų skaitmeninimas vyksta lėčiau nei Skandinavijoje ar Nyderlanduose. Logistikos sektoriuje tai ypač svarbu, nes technologijų vertė atsiskleidžia tik tada, kai jos sujungia visą tiekimo grandinę.
Kodėl technologijos dar ne visada kuria efektyvumą
Apklausa parodė ir kitą svarbią sektoriaus ypatybę – skaitmenizacija vis dar dažnai suvokiama kaip papildomas kaštas.
To priežastis slypi pačiame logistikos veiklos modelyje. Vienos įmonės įdiegta sistema savaime nesumažina sąnaudų, jei partneriai, klientai ar institucijos dirba pagal kitus standartus.
Tokiais atvejais procesai netgi gali sudėtingėti: duomenis tenka suvesti į kelias skirtingas sistemas, dokumentus tikrinti rankiniu būdu, o dalį informacijos vis tiek pateikti popieriuje.
„Didžiausias efektas atsiranda tuomet, kai duomenys tampa prieinami visiems grandinės dalyviams pagal autorizacijos lygį. Kol juos reikia teikti kelioms sistemoms ar institucijoms, verslas efektyvumo dar nejaučia“, – aiškina R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Todėl dauguma įmonių pirmiausia skaitmenizuoja atskiras operacijas – transporto stebėseną, dokumentų archyvavimą ar maršrutų planavimą. Tačiau tikras produktyvumo šuolis atsiranda tik tada, kai standartizuojami duomenų mainai tarp visų rinkos dalyvių.
Dirbtinis intelektas iš eksperimentų pereina į praktiką
Nepaisant atsargaus požiūrio, investicijos į technologijas transporto sektoriuje nemažėja.
Apklausa rodo, kad 44 proc. logistikos įmonių 2026 m. planuoja investuoti į dirbtinio intelekto (DI) ir automatizacijos sprendimus, o dar ketvirtadalis tokią galimybę svarsto.
Dauguma bendrovių taip pat nurodo, kad technologijoms planuoja skirti bent tiek pat arba daugiau lėšų nei šiais metais.
IT sprendimų kūrėjai jau siūlo dirbtinio intelekto įrankius, kurie gali automatizuoti dokumentų tikrinimą, optimizuoti maršrutų planavimą ar pagreitinti informacijos perdavimą tarp skirtingų sistemų.
Tačiau DI logistikoje turi vieną esminę sąlygą – jam būtini struktūrizuoti duomenys.
„DI sprendimai neveikia be bazinės skaitmenizacijos. Pirmiausia reikia skaitmeninių duomenų ir aiškiai apibrėžtų procesų“, – pažymi asociacijos vadovė.
Įdomu tai, kad didžiausia kliūtimi įmonės įvardija ne finansus, o kompetencijų trūkumą. Tai rodo, kad sektoriaus iššūkiu tampa ne technologijų prieinamumas, o gebėjimas jas pritaikyti praktikoje.
Nauji ES reglamentai keičia žaidimo taisykles
Transporto sektoriaus skaitmenizaciją papildomai skatins ir Europos Sąjungos reguliavimas.
Net 70 proc. apklaustų įmonių jau yra girdėjusios apie elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI) reglamentą. Tai gerokai daugiau nei panašiose apklausose Vokietijoje ar kitose didžiosiose ES valstybėse, kur apie eFTI žino tik maždaug trečdalis respondentų.
Artimiausiu metu eFTI pirmiausia įpareigos viešąsias institucijas priimti krovinių dokumentus elektroniniu formatu. Tačiau jo reikšmė gerokai platesnė – reglamentas kuria bendrą techninę ir teisinę infrastruktūrą duomenų apsikeitimui tarp verslo ir institucijų visoje ES.
Tai reiškia, kad ateityje svarbiausias taps ne pats dokumentas, o struktūrizuoti krovinio duomenys ir galimybė juos perduoti integruotomis sistemomis.
„ES kryptis aiški: popierių keičia skaitmeniniai duomenys. Institucijos pradės dirbti su skaitmeniniais duomenimis. Logistikos operatoriai reikalaus suderinamumo. Tie, kurie liks popieriniai, bus lėtesni, brangesni ir rizikingesni partneriams“,- aiškina R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Tikėtina, kad eFTI reglamentas taip pat taps svarbiu postūmiu pereiti prie eCMR elektroninių važtaraščių, kurie gali reikšmingai sumažinti administracinę naštą transporto įmonėms.
Ar Lietuva gali pakartoti Estijos sėkmę?
Europoje skaitmenizacijos pavyzdžiu dažnai įvardijama Estija, kur duomenų mainai tarp verslo ir valstybės institucijų organizuojami centralizuotai.
Tokios sistemos kaip „Single Window“ ir „Logistics X-Road“ leidžia visiems rinkos dalyviams dirbti su tais pačiais duomenimis, taip mažinant administracinę naštą ir spartinant patikrinimų procesus.
Lietuva taip pat turi stiprių prielaidų panašiam proveržiui. Transporto ir logistikos sektorius išlieka viena svarbiausių šalies ekonomikos šakų.
2019 m. jis sudarė apie 15 proc. Lietuvos BVP, o transporto paslaugos sudaro apie 47,2 proc. viso šalies paslaugų eksporto.
Ekonominiai vertinimai rodo, kad vienas euras, sukurtas transporto sektoriuje, generuoja dar 1,5–2 eurus kitose ekonomikos šakose.
Todėl sektoriaus skaitmenizacija gali tapti ne tik technologiniu, bet ir ekonominiu lūžio tašku.
