Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Pastaraisiais metais transporto sektorius ženkliai sumažėjo. Didžiausią žalą rinkai padarė COVID-19 pandemija ir nutarimas iki 1,65 padidinti komandiruotpinigių koeficientą, praneša Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS). Organizacijos atlikta verslininkų apklausa parodė, kad šalyje didėja nedarbas, o bendrovės užsidaro arba persikelia į užsienį.

Vežėjų atliktos apklausos duomenimis, 9,6 proc. respondentų jau perkėlė savo įmones į užsienį, o šiais metais tai padaryti planuoja 25 proc. apklaustų verslininkų. Tyrimas parodė, kad didžiausią žalą transporto verslui Lietuvoje padarė pandemija i komandiruotpinigių koeficiento didinimas, o vežėjų plėtrai labiausiai trukdo darbuotojų deficitas ir valstybės paramos trukumas. Savo darbuotojus atleido jau 26 proc. apklausoje dalyvavusių bendrovių atstovų, o beveik 60 proc. vežėjų teigė negavę jokios paramos savo verslui. Pasak ekspertų, gali būti dar blogiau.

“Daugiausia nuogąstavimų vežėjams kelia ateityje neišvengiamas darbo sąnaudų padidėjimas ir mažėjantis transporto užsakymų skaičius, o pervežimu užsiimančios įmonės dėl to Lietuvą palieka jau nuo 2019 metų”, – pasakė LVS generalinis sekretorius Sigitas Žilius. 

Pasak S. Žiliaus, didžiausią įtaką tokiam verslininkų pasirinkimui turi būtent augančios sąnaudos. „Dėl pandemijos bei uždarytų valstybinių institucijų praėjusiais metais tik 9 proc. vežėjų, visai ar iš dalies, iškėlė savo verslą į kitas ES šalis. Planuojančių tai padaryti šiemet skaičius siekia jau 25 proc.“, – teigia LVS atstovas. Jo nuomone, tokios įtakos nedaro net konkurencija arba mažėjantis užsakymų skaičius.

Lietuvos verslininkai moka daugiau

LVS generalinis sekretorius palygino Bulgarijos, Lenkijos ir Lietuvos mokesčių naštą krovinių gabenimo paslaugas siūlančioms įmonėms ir konstatavo, kad Lietuvoje sumokama daugiausia mokesčių už kiekvieną darbo vietą. Jo teigimu, tai apsprendė nuo praėjusių metų pradžios įvestas vairuotojų atlyginimų koeficientas ir šiuo metu jo mažinimas arba atsisakymas tai “didžiausias šiandienos vežėjų lūkestis”.

„Turime dvi esmines problemas – koeficientą ir Mobilumo paketą. Lietuva yra periferinė valstybė, visiškai nepatrauklioje geografinėje vietoje, tad su automobilių grąžinimu susiję kaštai tampa nepakeliami. Vežėjų praradimas tik progresuos, – perspėjo S. Žilius. – Netrukus mes galime tapti Venesuela, kur taip vadinamos profsąjungos, kurios iš tikro yra nusikalstami sindikatai, reguliuoja verslui kaip ir ką jis gali daryti“.

Mokesčių naštos palyginimas

Šalis Į rankas, Eur Darbo vieta, Eur Mokesčiai
Bulgarija 220 300 80
Lenkija 474 776 302
Lietuva 706 1079 373

S. Žilius atkreipė dėmesį į ES rinkas, kur “nors daugėja transporto įmonių, mažėja vairuotojų darbo vietų”. Pasak jo, išeidamas stambus arba vidutinis verslas kartu „išsineša“ ir darbo vietas. Tai lėmė, kad jei iki koeficiento įvedimo Lietuvoje dirbo tik 50 proc. vairuotojų iš užsienio, tai praėjusiais metais jų padaugėjo iki 70 proc., o šių metų pradžioje beveik 90 proc. vairuotojau jau buvo užsieniečiai. 

“Todėl  nereikia stebėtis, kad koeficientą patvirtinę politikai rudenį nebepateko į Seimą, o Lietuvos Transporto saugos administracijos veiklą, kuri ypatingai tikrina Lietuvos transporto priemones, bet ignoruoja vilkikus iš užsienio, neigiamai vertina 62 proc. likusių šalies vežėjų, – teigia S. Žilius.

Valdžia mato vežėjų problemas

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas iš pradžių patikino, kad valdžia nusiteikusi padėti vežėjams, kurie yra “labai svarbūs”, tačiau vėliau patikslino, kad “ministerija kuruoja ir kitas sritis, kurioms pandemijos metu taip pat labai reikia dėmesio”. Nepaisant to, J. Skačkauskas galų gale žadėjo gerinti situaciją. “Bandysime sureguliuoti visas sritis”, teigė viceministras.

Jis užsiminė, kad koeficiento klausimą bus bandoma spręsti, tačiau tame turėtų dalyvauti ir kitos ministerijos ir institucijos. Taip pat buvo pasiūlyta, kad strateginius klausimus asociacijos keltų kartu, nes tuomet jie „bus geriau girdimi“.

Tuo tarpu Stanislovas Lingys iš LTSA pripažino, jog vežėjų pasitraukimas iš Lietuvos „yra blogai“, tačiau pasidžiaugė, kad transporto sektorius, lyginant su aviacija, visgi augo. Vertindamas sumažėjusį augimą, jis išsakė prielaidą, kad tai buvo susiję ne tik su koeficientu.

„Kovidas kiekvieną priverčia susimąstyti apie ateitį ir pasverti – kiek jis gali auginti automobilių parką nežinodamas apie perspektyvas“, – sakė vežėjų asociacijai LTSA atstovas.

Ekonomiką traukiantis lokomotyvas

Lietuva, nors ir neturėdama naftos ar dujų, turi valstybės biudžetą pildantį prekių ir paslaugų eksportą, patikslino transporto ekspertas Mečislavas Atroškevičius. 2019 m. bendros paslaugų eksporto apimtys siekė beveik 12 mlrd. Eur, 7 mlrd. (59 proc.) iš kurių teko būtent transporto sektoriui.

„2020 metų pirmąjį ketvirtį, iki kovo mėnesio Lietuvos bendras paslaugų eksportas augo. Antrame ketvirtyje buvo fiksuotas mažėjimas. Trečiame ketvirtyje situacija šiek tiek stabilizavosi, – sakė M. Atroškevičius. – Transporto paslaugų sektorius, pirmame ketvirtyje demonstravęs smarkų augimą, antrajame tiek pat krito. Trečiame ketvirtyje, krizes išgyvenę ir patirtį turintys vežėjai greitai atsistatė“.

Pasak jo, transportas “išlieka Lietuvos ekonomiką traukiantis lokomotyvas”. 2020 m. iš bendro paslaugų eksporto sektoriaus uždirbtų beveik 8 mlrd. Eur, beveik 5 mlrd. (62 proc.), uždirbo būtent transportininkai. 

“Būtent todėl turimą transporto rinkos dalį Lietuva turi išlaikyti ir valstybė privalo padėti tai padaryti”, – pridūrė M. Atroškevičius.

Kaip galima tai padaryti? Užsienio reikalų ministerijos atstovas Jonas Mažeika teigė, kad prarastas rinkas galima atsikovoti peržiūrėjus koeficiento klausimą, griežtinant trečiųjų šalių vežėjų kontrolę ir jiems išduodamų leidimų skaičių bei derantis dėl Mobilumo paketo sąlygų. Jis neslėpė, kad sudėtinga buvo derėtis su Rusija, tačiau, jo teigimu, progresas matomas ir šioje srityje. Taip pat J. Mažeika pabrėžė, kad norint neprarasti dabar turimų pozicijų, Lietuvos vežėjai daugiau dėmesio turėtų skirti inovacijoms ir nuo jų neatsilikti.

LVS apklausos pristatymas

Šaltinis: LVS/Trans.INFO nuotr.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros