Kaip skelbia „ShippingWatch“, Danijos konteinerinių pervežimų grupė pasitelkė apie 1,2 tūkst. sunkvežimių ir traukinių sąstatų, kurie konteinerius gabena naujais koridoriais per Arabijos pusiasalį. Sprendimu siekiama palaikyti stabilų krovinių srautą į Persijos įlankos rinkas, aplenkiant jūrinius ruožus, kuriuose saugumo rizika išlieka padidėjusi – įskaitant Hormūzo ir Bab el Mandebo sąsiaurius.
Krizės pradžioje į Artimuosius Rytus, kaip nurodoma, buvo pakeliui apie 47 tūkst. „Maersk“ konteinerių. Daugiau nei 39 tūkst. jau pristatyti, apie 5 tūkst. laukia paskutinės sausumos atkarpos iki gavėjų, o dar maždaug 3 tūkst. konteinerių į regioną nėra atvykę.
Šiuo metu „Maersk“ per savaitę perveža apie 2 tūkst. konteinerių 1,2 tūkst. kilometrų sausumos maršrutu į rytinę Saudo Arabijos dalį. Dar apie 3 tūkst. konteinerių nukreipiami per Omaną ir Jungtinius Arabų Emyratus.
Alternatyva jūrai – brangesnė, bet stabilesnė
Bendrovė pripažįsta, kad alternatyvūs koridoriai yra brangesni ir užtrunka ilgiau nei įprasti jūriniai maršrutai. Vis dėlto vėlavimai dažniau skaičiuojami dienomis, o ne savaitėmis, todėl klientai gali išlaikyti tiekimo grandinių stabilumą net ir pasikeitus įprastiems Persijos įlankos gabenimo srautams.
Anksčiau „Maersk“ taip pat nurodė užsitikrinusi papildomus kelių transporto pajėgumus iš uostų už Persijos įlankos ribų. Svarbiais Europos krovinių „vartais“ tampa Džedos uostas Saudo Arabijoje, iš kurio konteineriai gali būti gabenami per dykumą į galutines paskirties vietas regione.
Užsakymų priėmimas – nevienodas
Gegužės 25 d. operaciniame atnaujinime „Maersk“ pranešė plečianti multimodalinius sprendimus Saudo Arabijoje, Kuveite, Bahreine, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare ir Irake.
Siūlomi eksporto sausumos pervežimai iš Dammamo, Džubailio, Bahreino ir Kuveito per Džedos uostą, taip pat iš Irako per Akabos uostą. Importo kryptyje numatyti maršrutai iš Džedos į Rijadą ir Dammamą, iš Jungtinių Arabų Emyratų uostų – įskaitant Chor Fakano, Fudžeiros, Džebel Ali ir Abu Dabio – į vidaus terminalus, iš Salalos į Omano vidines vietoves, iš Chor Fakano į Katarą šaldomiems kroviniams, taip pat iš Akabos į Iraką.
Vis dėlto dalis sausumos užsakymų laikinai sustabdyti. Tai apima kai kuriuos pervežimus iš Jungtinių Arabų Emyratų ir Kataro per Džedą bei Omano uostus, taip pat maršrutus iš Salalos ir Soharo į Jungtinius Arabų Emyratus, Saudo Arabiją, Kuveitą, Bahreiną ir Katarą.
Bendrovė taip pat taiko ribojimus daliai jūrinių užsakymų į Persijos įlankos rinkas ir iš jų. Išimtys taikomos atsižvelgiant į paskirties vietą, uostą ir krovinio tipą. Prioritetas teikiamas maisto produktų, vaistų ir kitų greitai gendančių prekių siuntoms.
Papildomi mokesčiai didina kaštus
Trikdžiai lėmė ir papildomas priemokas. „Maersk“ kovą įvedė „Emergency Freight“ mokestį kroviniams į Jungtinius Arabų Emyratus, Katarą, Saudo Arabijos Dammamą ir Džubailį, Bahreiną, Kuveitą, Iraką bei į Omano Soharą ir iš šių krypčių.
Priemoka siekia 1,8 tūkst. JAV dolerių už 20 pėdų sausą konteinerį, 3 tūkst. JAV dolerių už 40 arba 45 pėdų sausą konteinerį ir 3,8 tūkst. JAV dolerių už šaldomuosius, specialiuosius, negabaritinius bei pavojingų krovinių konteinerius.
Pasak bendrovės, tai susiję su faktiniu Hormūzo sąsiaurio uždarymu ir būtinybe taikyti alternatyvius maršrutus, organizuoti tranzitinį sandėliavimą bei papildomą sausumos transportą.
Logistikos sektoriui tai reiškia trumpesnius vėlavimus, tačiau didesnes sąnaudas. Be papildomų priemokų, bendrą kaštų lygį dažnai didina ir muitų bei tranzito procedūrų reikalavimai.
Jei saugumo situacija regione išliks nestabili, sausumos koridoriai gali tapti ne laikina alternatyva, o ilgalaike tiekimo grandinių pertvarkos dalimi.
