Vakarų bendrovių protekcionizmas, darbuotojų trūkumas, aukštas biurokratijos lygis, neįtikėtinai brangus vežėjų profesinės atsakomybės draudimas ir kitos problemos vis labiau įtikina lietuvių vežėjus, kad verslo perkėlimas į užsienį tai vienintelė išeitis. Tokia išvada darytina iš Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ atliktos apklausos rezultatų.
Emigruoja žmonės, verslas ir galiausiai – mokesčiai
Sąjungos prezidento Erlando Mikėno teigimu, šiuo metu sektoriuje konkuruoja ne bendrovės, o valstybės. Šalys, kuriančios tinkamas sąlygas verslui, gali sėkmingai konkuruoti tarptautinėje arenoje dėl specialistų ir investicijų.
„Lietuvos nėra tarp šių šalių. Lietuviškos įmonės tai supranta ir jaučia grėsmę, todėl dalis jų pamažu pradeda kelti savo veiklą į draugiškesnes verslui valstybes“ – pasakoja „Linava“ vadovas.
Jau dabar tam tikros Lietuvos transporto įmonės turi padalinius užsienyje ir nukreipia į juos ne tik dalį darbuotojų ir transporto priemonių, bet ir investicijų. Paskui žmones emigruoja ir verslas ir žinoma – mokesčiai.
Lenkija – didžiausia konkurentė
Artūras Michejenka iš DKV „Euro Service Baltikum“ pasakoja, kad transporto bendrovių emigracija iš Lietuvos nėra masinė, nors tai nauja tendencija, kuri artimiausioje ateityje taps dar populiaresnė.
Ekspertas teigia, kad Lietuva kaip valstybė, jei kalbėtume apie transporto sektorių, pralaimi savo konkurentei Lenkijai, kur profesinės atsakomybės draudimo įkainiai yra mažesni, o užsienio darbuotojų įdarbinimo procesas – greitesnis ir paprastesnis.
„Dalis bendrovių steigia padalinius ES valstybėse. Tokiu būdu verslininkai plečia savo veiklą šiuose regionuose. Kol kas tai tėra pavieniai atvejai, tačiau ateityje tai gali kelti rimtą grėsmę Lietuvos ūkiui ”, – sako A. Michejenka.
Europietiški barjerai ir vietinis neryžtingumas
„Linava“ vadovas teigia, kad viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios transporto sektorius šalyje atsidūrė tokioje blogoje padėtyje, tai pirmiausiai greitai besiplečiantys nuolatiniai Europos Sąjungos įteisinami ribojimai, kai tuo pat metu Lietuva, siekdama paremti savo verslininkus, veikia lėtai.
Kaip tokio elgesio pavyzdį jis nurodo klausimą dėl A1 pažymėjimo.
„Norint atlikti pervežimą į Vakarų Europos šalį, vairuotojas turi gauti iš valstybinės institucijos specialų pažymėjimą A1. O šiuo metu jei minėti dokumentai nebus pateikti laiku, reikės laukti iki spalio. Pakaktų įdarbinti daugiau žmonių, kad tokie pažymėjimai būtų išduodami greičiau, tačiau iki šiol situacija nepasikeitė. Mes netgi siūlėme savo pagalbą, tačiau pasiūlymas buvo atmestas,“ – piktinasi E. Mikėnas.
Ar viskas iš tikrųjų yra taip blogai?
Kiek optimistiškiau nusiteikęs Lietuvos vežėjų sąjungos pirmininkas Mečislavas Atroškevičius pasakoja, kad Lietuvos politika ir ekonomika nėra ideali, tačiau „įmonės perkėlimas neturi prasmės”.
„Lietuvoje be abejo yra daug problemų, tačiau net jei dalis vežėjų norės palikti savo šalį, tai ar kažkas pasikeis? Pavyzdžiui kuro kainos. Juk nesvarbu, kur bus registruota įmonė, ar Lietuvoje, ar Lenkijoje, ar Vokietijoje, kuro kainos vienodos visiems. Ar verslo perkėlimas galės šiuo klausimų kažką pakeisti?, – pasakoja M. Atroškevičius.
Eksperto nuomone, vežėjams reikia spręsti savo problemas savo rinkoje, nes bendrovės perkėlimas neturi prasmės.
„Pavyzdžiui, vadinamasis „Mobilumo paketas”. Priešingai nei tikimasi, jo nuostatos gali uždrausti Lietuvos įmonėms keltis į Vakarus, nes tokiu atveju Lietuvos įmonės, norinčios perkelti savo veiklą į Vakarus ir vykdyti veiklą, būtų laikomos „pašto dėžutėmis“. „Mobilumo pakete“ siūlomomis priemonėmis siekiama kovoti būtent su įmonių – „pašto dėžučių“ reiškiniu”, – aiškina Lietuvos vežėjų sąjungos ekspertas.
Kitos „Linavos” apklausoje minėtos problemos, pasak eksperto, jau „nebėra problemomis”.
Kalbant apie trečių šalių piliečių įdarbinimą, galiu pasakyti, kad šiuo metu tai jau nėra problema, bent jau ne tokia, kokia buvo prieš metus ar du. Buvo daug kalbėta su valstybės institucijomis, kurios suprato problemos rimtumą ir dabar situacija nebėra tokia sudėtinga. Naujus darbuotojus iš Baltarusijos ar Ukrainos galima greitai įforminti, įdarbinti ir jau nereikia tiek ilgai laukti. Žingsnis po žingsnio kažkas yra daroma”, – sakė M. Atroškevičius.
Situacija sunki, tačiau ne dramatiška
Liaudiškai tariant, bloga yra ir mūsų policija, ir muitinė, ir dar kažkas ir bus blogai tol, kol nesusidursime su dar blogesne situacija. Kai žmogus nuvažiuoja į kitas šalys ir pamato, koks ten yra administravimas, tai jau į tas šalis verslininkas už jokius pinigus neperkels savo verslo. Visi tie dalykai yra subjektyvūs, privalome kažką daryti, keisti, spausti vyriausybę, kad ji gintų mūsų interesus, tačiau mūsų šalyje matau daug naudingų neišnaudotų rezervų, ir kaip Baltijos regiono lyderiai tikrai galime apginti savo pozicijas. Turime visas galimybes čia dirbti”, – konstatuoja vežėjų sąjungos pirmininkas Mečislavas Atroškevičius.
Daug lietuviškų vilkikų Vokietijoje
Vakarų valstybėse lietuviai jaučiasi labai gerai jau seniai. Vokietijos federalinės krovinių transporto tarnybos (BAG) skelbiamais duomenimis, 2017 metų I pusmetį lietuvių vilkikų dalis mokamuose Vokietijos keliuose išaugo 19,5 proc. Tai didžiausias padidėjimas tarp visų užsienio transporto priemonių.
Bendrai I pusmetį lietuviški automobiliai nuvažiavo Vokietijoje 0,328 mlrd kilometrų (palyginimui, Lenkijos – 2,646 mlrd km). Tai labai geras rezultatas, todėl galbūt bendrovių perkėlimas nėra būtinas – verslą galima plėsti ir šalies rinkoje.
