Didžiausias užsieniečių darbdavys Lietuvoje išlieka kelių transporto sektorius, kuriame jau kelerius metus juntamas vietinės darbo jėgos trūkumas. Būtent ši sritis aktyviausiai samdo darbuotojus iš ne Europos Sąjungos valstybių.
Didžiausią trečiųjų šalių darbuotojų grupę Lietuvoje sudaro Ukrainos piliečiai – jų šiuo metu dirba apie 52,7 tūkst., arba beveik trečdalis visų užsieniečių darbuotojų šalyje.
Antroje vietoje išlieka Baltarusijos piliečiai – apie 47,2 tūkst. žmonių. Kartu ukrainiečiai ir baltarusiai sudaro daugiau kaip 61 proc. visų trečiųjų šalių darbuotojų Lietuvoje.
Toliau rikiuojasi Uzbekistanas, kurio piliečių skaičius siekia apie 11,7 tūkst., Tadžikistanas – 7,4 tūkst., o Indija – 7,1 tūkst.
Vis dėlto Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad darbo migrantų struktūra pamažu keičiasi. Nors ukrainiečiai išlieka didžiausia darbuotojų grupe, sparčiausiai auga atvykstančiųjų iš Azijos šalių skaičius.
Sparčiausiai daugėja darbuotojų iš Azijos
Per metus ukrainiečių skaičius Lietuvoje išaugo 10,8 proc. – apie 5,1 tūkst. darbuotojų. Dar sparčiau augo uzbekų ir indų bendruomenės. Uzbekistano piliečių skaičius padidėjo beveik trečdaliu – 29,4 proc., arba apie 2,7 tūkst. žmonių. Indijos piliečių Lietuvoje per metus padaugėjo 27,4 proc., arba maždaug 1,5 tūkst.
Ryški tendencija matoma ir Filipinų atveju. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą atvyko apie 600 filipiniečių darbuotojų, o bendras jų skaičius jau pasiekė apie 2,7 tūkst.
Tuo metu kai kurių tradicinių darbo migracijos šalių srautai mažėja. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, Lietuvoje sumažėjo darbuotojų iš Baltarusijos, Pakistano, Tadžikistano ir Kirgizijos. Taip pat mažiau atvyksta žmonių iš Bangladešo bei Šri Lankos.
Transporto sektorius tampa priklausomas nuo migrantų
Transporto ir saugojimo sektoriuje šiuo metu dirba apie 80,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – per metus jų skaičius padidėjo 7,2 proc.
Didžiausi įdarbinimo augimai šiame sektoriuje fiksuojami tarp darbuotojų iš Uzbekistano, Indijos, Filipinų ir Ukrainos. Vien uzbekų transporto sektoriuje per metus padaugėjo apie 1,7 tūkst., indų – apie 900, filipiniečių – apie 700.
Tai rodo, kad Lietuvos transporto bendrovės vis aktyviau ieško darbuotojų tolimesnėse rinkose ir mažiau remiasi tradiciniais migracijos srautais iš kaimyninių šalių.
Ekspertų vertinimu, ši tendencija gali turėti ilgalaikį poveikį šalies darbo rinkai. Viena vertus, užsieniečių darbo jėga leidžia transporto sektoriui išlaikyti veiklos apimtis ir kompensuoti vairuotojų trūkumą. Kita vertus, didėjanti priklausomybė nuo darbuotojų iš trečiųjų šalių kelia klausimų dėl integracijos, darbuotojų kaitos ir ilgalaikio sektoriaus tvarumo.
Keičiasi darbo migracijos geografija
Užimtumo tarnybos statistika rodo platesnį pokytį Lietuvos darbo rinkoje – darbo migracijos geografija plečiasi už Rytų Europos ribų.
Jeigu anksčiau didžiąją dalį darbo migrantų sudarydavo ukrainiečiai ir baltarusiai, dabar vis svarbesnį vaidmenį įgauna Azijos valstybės. Transporto sektorius tampa viena pirmųjų sričių, kuriose šis pokytis matomas ryškiausiai.
Verslo atstovai ne kartą yra pažymėję, kad darbuotojų paieška vis tolimesnėse rinkose tampa būtinybe dėl mažėjančio vietinių vairuotojų skaičiaus ir augančio logistikos paslaugų poreikio Europoje.
