„Via Baltica“ – vienas pagrindinių Lietuvos greitkelių, jungiantis kelis Europos miestus – Prahą, Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Panevėžį, Rygą ir Taliną. Šiuo keliu kasmet pervežama daugiausiai krovinių visoje šalies teritorijoje, palyginus su kitų magistralinių kelių apkrovomis. Visa „Via Baltica“ dažnai vadinama „transporto koridoriumi“, o kelio ruožas Kaunas-Marijampolė – „mirties keliu“
Nusineša trečdalio žuvusiųjų šalies eismo įvykiuose gyvybes
Statistiškai „Via Balticoje“ įvyksta ir daugiausiai eismo nelaimių. Priežasčių yra kelios. Visų pirma, dideli transporto srautai: kasdien magistraliniu keliu pravažiuoja per 15-20 tūkst. transporto priemonių, iš kurių trečdalis – krovininės. 2016 m. Lietuvoje per 2016-uosius iš viso žuvo 189 eismo dalyviai. Trečdalis žmonių gyvybes nusinešusių eismo įvykių taip pat užfiksuota „Via Balticoje“.
Daugiausiai žmonių „Via Balticoje“ žūsta krovininiams automobiliams susidūrus su lengvaisiais. Dažniausia eismo įvykių, įvykstančių „Via Balticoje“, priežastis – viršijamas greitis. Balandžio 17-23 d. šalies keliuose buvo organizuojama akcija „Greičio maratono savaitė“, per kurią net pusė greičio viršijimo atvejų – 5303 – užfiksuoti būtent šiame greitkelyje.
Eismo įvykius sukelia vairuotojai, sukantys į kairę ir nepraleidžiantys pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių, lenkiantieji transporto priemones ir išvažiuojantieji į priešpriešinę eismo juostą bei staigiai stabdantieji. Dažnai minima ir neišvystyta kelio infrastruktūra, kurios tobulinimui pastaruosius kelerius metus skiriama vis daugiau lėšų.
Atkarpos rekonstrukcija iki 2021 – įgyvendinama realiai?
„Via Balticos“ rekonstrukcijos pradžia – 2015 m., naudojant ES 2014-2020 m. finansinio laikotarpio lėšas. Iki 2020 m. tikimasi baigti pavojingiausios „Via Balticos“ atkarpos Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (A5) rekonstrukciją, atkarpose įrengiant vieno lygio sankryžas, statant pėsčiųjų viadukus, įrengiant garsą slopinančias sieneles, apšvietimą ir, svarbiausia, dvigubinant eismo juostų skaičių.
Iki 2021 m. numatyta rekonstruoti ir intensyviam eismui pritaikyti „Via Balticos“ ruožus Panevėžys-Sitkūnai (A8), Panevėžys-Pasvalys (A10) ir Panevėžio aplinkkelį (A17).
Su Lietuvos valdžios „palaiminimu“ tikimasi sėkmingos kelio rekonstrukcijos. Viliamasi, kad kelio rekonstrukcijos nesustabdys nei lėšų trūkumas, nei neteisėtai naudojamos žemės problemos.
