Tai reiškia ne tik ilgai lauktus infrastruktūros pagerinimus, bet ir neišvengiamus trumpalaikius nepatogumus – eismo ribojimus, greičio mažinimą ir spūstis.
Didelio masto darbų poreikį nulėmė ne vienerius metus kauptos problemos. Pasak institucijų, kelių būklę pablogino tiek ilgalaikis finansavimo trūkumas, tiek šių metų žiema, kuri dėl ekstremalių sąlygų dar labiau pažeidė dangą.
Pavasarį vairuotojai jau pastebėjo išaugusį duobių ir išdaužų skaičių, o kai kuriose atkarpose situacija tapo kritinė.
„Atstatome subyrėjusius Lietuvos kelius. Prasideda beveik 200 kilometrų intensyvių remonto darbų automagistralėse, magistraliniuose keliuose, kartu tvarkysime ir tiltus bei viadukus. Vien pagrindinėse transporto arterijose – Vilnius – Klaipėda ir Vilnius – Panevėžys numatyta sutvarkyti daugiau nei 120 kilometrų ruožų bei 24 tiltus ir viadukus. Mūsų tikslas aiškus – kad po šių darbų Lietuvos keliais būtų galima važiuoti saugiau ir patogiau“, – teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Pagrindinės transporto arterijos
Didžiausias dėmesys skiriamas dviem svarbiausioms šalies transporto kryptims: automagistralei A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys. Ilgiausias remontuojamas ruožas A1 magistralėje sieks apie 38 km.
Be dangos atnaujinimo, bus tvarkomi tiltai, viadukai, nuovažos ir kiti infrastruktūros elementai – tai reiškia, kad kai kur darbai bus sudėtingesni nei įprastas asfaltavimas.
Vairuotojams – mažiau greičio, daugiau planavimo
Didžiausias iššūkis artimiausiais mėnesiais teks vairuotojams. Dėl remonto darbų keisis eismo organizavimas, bus ribojamas greitis, o kai kur – neišvengiamai formuosis spūstys.
„Suprantame, kad tokio masto darbai sukels laikinų nepatogumų […], tačiau jie būtini siekiant ilgalaikės kelių kokybės“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
Numatyta, kad daugelyje ruožų bus išlaikytos dvi eismo juostos kiekviena kryptimi, tačiau ties sudėtingesniais objektais, pavyzdžiui, tiltais, to padaryti nepavyks.
Greičio ribojimai, priklausomai nuo situacijos, sieks 70–90 km/val.
