Bendrovė jau pateikė paraišką Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui registruoti pavadinimą „Via Toll“. Pasak „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus Martynas Gedaminskas, visas projektas orientuotas į paprastą ir intuityvų naudojimą.
„Kartu su projektą įgyvendinančiais partneriais skiriame ypatingą dėmesį tam, kad kasdienis naudojimasis šia sistema būtų kuo intuityvesnis, o sistema leistų administruoti rinkliavą patogiai, efektyviai ir skaidriai“, – pranešime teigė M. Gedaminskas.
Rinkliava priklausys nuo nuvažiuoto atstumo
Naujoji sistema bus taikoma krovininėms ir keleivinėms M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms. Tuo metu lengvųjų automobilių (M1 kategorija) savininkams pokyčių nebus – jiems kelių naudotojo mokestis ir toliau nebus taikomas.
Iki šiol Lietuvoje veikusi vinječių sistema buvo paremta iš anksto nustatyto laikotarpio apmokėjimu. „Via Toll“ modelis veiks kitaip – rinkliavos dydis bus apskaičiuojamas pagal realiai nuvažiuotą atstumą mokamais keliais.
Toks modelis jau plačiai naudojamas daugelyje Europos Sąjungos valstybių ir laikomas tikslesniu bei sąžiningesniu kelių infrastruktūros finansavimo būdu. „Via Lietuva“ pabrėžia, kad sistema leis tiksliau paskirstyti kelių išlaikymo kaštus tarp didžiausią apkrovą keliams sukeliančių transporto priemonių.
Vairuotojai galės rinktis kelis naudojimosi būdus
„Via Toll“ naudotojams bus pasiūlyti keli prisijungimo ir atsiskaitymo variantai. Sistema veiks per mobiliąją programėlę, savitarnos portalą arba integruojantis su Europos elektroninės kelių rinkliavos paslaugos (EETS) tiekėjais.
Savitarnoje ir programėlėje veiks panašios funkcijos: transporto priemonių registravimas, maršrutų stebėjimas realiuoju laiku, mokėjimų istorijos peržiūra bei dokumentų administravimas.
Naudotojai taip pat galės rinktis specialią transporto priemonėse montuojamą įrangą – OBU įrenginius, kurie automatiškai apskaičiuos rinkliavą ir leis atsiskaityti be papildomų veiksmų.
Tarptautiniams vežėjams numatyta integracija su EETS platforma. Tai reiškia, kad įmonėms, jau turinčioms sutartis su Europos elektroninių rinkliavų operatoriais, papildomai registruotis Lietuvoje nereikės.
Lietuvoje nebus fizinių rinkliavos vartų
Vienas svarbiausių „Via Toll“ skirtumų nuo kai kurių kitų Europos šalių sistemų – Lietuvoje nebus diegiami fiziniai kontrolės vartai ar užtvarai.
Transporto priemonių nuvažiuotas atstumas bus nustatomas naudojantis mobiliąja programėle arba OBU įrenginiais. Tai reiškia, kad vairuotojams nereikės sustoti, registruoti maršruto ar atlikti papildomų veiksmų kelionės metu.
Papildomai bus galima įsigyti ir vienkartinius kelionės bilietus konkrečiam maršrutui mokamais keliais. Ši galimybė bus prieinama savitarnos portale.
Kontrolę vykdys šimtai kamerų
Sistemos kontrolė bus grindžiama automatizuotu kamerų tinklu. Šiuo metu Lietuvos keliuose jau veikia 268 elektroninės kontrolės kameros, o iki 2027 metų planuojama įrengti dar apie 230 naujų.
Kameros identifikuos mokamais keliais važiuojančias transporto priemones ir perduos informaciją į centrinę sistemą. Joje bus tikrinama, ar už konkretų važiavimą sumokėta rinkliava.
Nustačius pažeidimą, informacija apie nesumokėtą mokestį bus perduodama automatiškai.
„Via Lietuva“ taip pat akcentuoja duomenų apsaugą. Bendrovės teigimu, sistemoje bus kaupiami tik tie duomenys, kurie būtini rinkliavai apskaičiuoti, o visa informacija bus saugoma Lietuvoje, naudojantis Telecentras valstybės duomenų centro infrastruktūra.
Sistema kuriama kartu su Austrijos technologijų bendrove
Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Austrijos bendrove Kapsch TrafficCom, kuri specializuojasi elektroninių kelių rinkliavų ir eismo valdymo sprendimų srityje.
Šios bendrovės technologijos jau naudojamos Austrijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje bei Skandinavijos šalyse. Įmonė taip pat diegia išmaniojo transporto sistemas Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Pasak „Via Lietuva“, Lietuvos sistema bus pritaikyta vietos poreikiams, tačiau remsis kitose šalyse pasiteisinusiais technologiniais principais – vieninga naudotojo sąsaja, kelių atsiskaitymo būdų integracija bei nuolatiniu sistemos prieinamumu.
Tikimasi didesnio finansavimo kelių infrastruktūrai
Atstuminio apmokestinimo modelis laikomas viena svarbiausių reformų kelių finansavimo srityje. Tikimasi, kad jis prisidės prie stabilesnio Valstybinio kelių fondo finansavimo bei sudarys sąlygas efektyviau planuoti kelių infrastruktūros priežiūrą ir plėtrą.
„Via Lietuva“ pabrėžia, kad sistema orientuota į tuos transporto segmentus, kurie labiausiai apkrauna šalies kelius ir daro didžiausią poveikį emisijoms.
