REKLAMA
trans

Mobilumo paketas – kokią įtaką jis turės lietuviškam transportui? Analizė

Vidutinis skaitymo laikas 9 minutės

Europos spauda aptaria karštą temą – Mobilumo paketą, kurį gegužės 31 dieną pristatė ES komisarė Violeta Bulc. Kurie iš pristatytų pasiūlymų bus įgyvendinti ir kada? Kaip jie gali pakeisti Europos transporto rinką? Apie tai skaitykite šiame straipsnyje.

Prisiminkime svarbiausius Europos Komisijos pasiūlymus:

  • vairuotojų įtraukimas į komandiravimo direktyvos reglamentavimo sritį (už kabotažo operacijas ir dvipusius pervežimus, kurių metu tos pačios šalies teritorijoje per vieną mėnesį būnama ilgiau, nei tris dienas, mokamas tas pats atlyginimas, kokį gauna vairuotojai šalyje, į kurią komandiruojama;
  • mokesčių už kelių surinkimo būdo suvienodinimas (vienas box’as visiems Europoje taikomiems kelių mokesčiams),
  • komandiravimo palengvinimas bei minimalaus atlyginimas kontrolės padidinimas (komandiravimo deklaravimo sistemos suvienodinimas visoje ES, įvedant atitinkamą elektroninę platformą, prievolės turėti atstovą komandiruojamoje šalyje panaikinimas ir dokumentacijos anglų kalba įvedimas),
  • taisyklės, skirtos transporto priemonėms, kurių maksimali leistinoji masė neviršija 3,5 tonų (EK svarsto dėl licencijų bendrovėms, dirbančioms su šio tipo transportu, įvedimo), 
  • galimybę vairuotojui turėti du sutrumpintus savaitinio poilsio laikotarpius (<45h) iš eilės, per 4 savaičių laikotarpį, laikantis imperatyviųjų kompensacijas reglamentuojančių nuostatų (EK taip pat nori uždrausti praleisti savaitinį poilsio laiką kabinoje, o už draudimo pažeidimą skirti pinigines baudas,
  • kabotažo liberalizavimas – galimybė atlikti neribotą kabotažo operacijų kiekį per 5 dienas nuo įvažiavimo į konkrečią valstybę,
  • bekompromisė kova su tariamomis bendrovėmis „pašto dėžutėmis”.

Paketo turinys labiausiai nustebino Rytų Europą. Nepaisant komisarės Bulc pažadų surasti „aukso viduriuką” ir noro suderinti Rytų ir Vakarų Europos vežėjų interesus, naujų teisės aktų pasiūlymai tikėtina, yra artimesni sprendimams, kurių reikalavo senosios Sąjungos valstybės. Klausimas tik, ar šie pasiūlymai bus priimti ir jei taip, tai kada.

Šiuo metu galiu pasakyti, mūsų visų laukia labai dideli darbai. Šitie Europos Komisijos pasiūlymai dabar bus svarstomi, o po to Europos Parlamente priimami. Manau, kad kai kurie bus priimti greičiau, bet vidutiniškai tai gali užtrukti net porą metų”, – pasakoja Mečislavas Atroškevičius, Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas.

Kokią įtaką pakeitimai gali padaryti Lietuvos transportui?

1. Vairuotojų įtraukimas į komandiravimo direktyvą

Kada, vadovaujantis Paketu, taikomos komandiravimo direktyvos nuostatos? Atliekančiam kabotažą vairuotojui yra taikomos komandiravimo direktyvos nuostatos, neatsižvelgiant į tai, kiek trunka operacijos laikas (2 valandas ar pusdienį). 

Dėl tranzito, iš EK pasiūlymo teksto nėra aišku, ar tranzito atveju taip pat galiotų šis reglamentavimas. Kaip pavyko išsiaiškinti pokalbio su komisare Bulc metu, EK nenori taikyti komandiravimą reglamentuojančias normas tranzito atveju. Tuo tarpu kalbant apie dvipusius pervežimus (cross trade tipo), darbas, atliekamas daugiau nei 3 dienas per mėnesį konkrečioje valstybėje narėje, sukelia prievolę taikyti vairuotojo atžvilgiu direktyvos nuostatas. Reikėtų pabrėžti, kad šiuo atveju nekalbama apie nepertraukiamas 3 darbo dienas, tačiau apie 3 darbo dienas per vieną mėnesį (skaičiuojant nuo dienos, kai buvo atlikta pirma operacija). 

Daugiau, nei minimalus atlyginimas

Spaudoje vis kartojama ta pati klaida: Komisarės Bulc pasiūlymai nenumato minimalaus atlyginimo. Komandiravimo direktyvos, kuri yra susijusi su Mobilumo Paketu, pakeitimai numato vienodą atlyginimą (t. y., tokį, kokį gauna komandiravimo valstybės piliečiai už tą patį darbą – redaktoriaus pastaba), taigi, be kita ko, kolektyvinių sutarčių taikymą. Be to pagal tokį reglamentavimą darbuotojams numatomos ir kitos socialinės privilegijos.

Komisijos siūlomi pakeitimai labai dažnai buvo pristatomi kaip kovos su Rytų vežėjų „socialiniu dempingu” priemonė. Šie savo ruožtu atsakydavo, kad tai ne dempingas, o protekcionizmas ir savo rinkų apsauga nuo išvaromų iš jų lietuvių ar lenkų vežėjų.

„Jei Europos Komisijos prioritetu yra tariama kova su socialiniu dempingu, tai kodėl ji nedaro nieko, kad užkirstų kelią nelegaliam darbui? Vienam komandiruotam darbuotojui tenka net 20 „juodų darbuotojų”. Tuo tarpu komisija siūlo sprendimus, kurie apsunkina legalų darbuotojų komandiravimą. Vakar Komisija papildomai pristatė „Mobilumo Paketą”, kuris de facto šį mobilumą sumažins”  – komentavo situaciją Lenkijos Europarlamentarė Danuta Jazlowiecka.

„Mūsų pozicija yra labai paprasta–mes tikrai neturime nieko prieš tą komandiravimo direktyvą, kai yra normalus darbuotojų komandiravimas, pvz. statybininkų. Tačiau norime, kad transportas būtų išskirtas, kad transportui būtų taikomos išimtys”, – sako Mečislavas Atroškevičius.

2. Mokėjimų už kelių naudojimą surinkimo platformos suvienodinimas

Komisija taip pat nori suvienodinti mokėjimų už kelių naudojimą surinkimo platformą. Naujoji sistema bus skaitmeninė ir apims visas ES šalis. Tokiu sprendimu keliamas tikslas panaikinti įvairias vinjetes ir kitus lipdukus ant automobilio stiklų, kad prisidės prie sąžiningų ir vienodų mokesčių už pravažiavimą. Sprendimas tai pat palengvins kelių tarnybų atliekamus patikrinimus.

3. Komandiravimo supaprastinimas

Pakete yra numatyta suvienodinti darbuotojų komandiravimo deklaravimą, o taip pat panaikinti reikalavimą turėti atstovą komandiruojamoje šalyje. Be to, EK nori leisti laikyti su atlyginimu susijusią dokumentaciją tik elektroninėse laikmenose, anglų kalba, nenustatant prievolės versti dokumentus į komandiravimo šalių valstybines kalbas. Tačiau Pakete kalbama ir apie tai, kad vairuotojui turi būti nustatyta pareiga registruoti tachografe sienos kirtimo momentą.

Vienodos komandiruojamų vairuotojų deklaravimo sistemos įvedimas be abejonės palengvins lietuvių vežėjų gyvenimą. Dabartinėje situacijoje pasitaikydavo atvejų, kai vairuotojas, važiuodamas, pvz., į Ispaniją, turėjo būti atskirai deklaruotas 4 skirtingose šalyse, 4 skirtingose sistemose, 4 skirtingais būdais. Atstovo užsienyje turėjimo pareigos panaikinimas tikrai iš dalies sumažins išlaidas, patiriamas darbdavių dėl darbuotojų komandiravimo. Panašų efektą turės ir elektroninio dokumentų įteikimo būdo įvedimas. Tačiau minimalaus atlyginimo mokėjimo kontrolė neabejotinai taps griežtesnė ir efektyvesnė, atsižvelgiant į naują reikalavimą registruoti įvažiavimo ir išvažiavimo iš Europos valstybių momentus.

4. Reguliavimas, taikomas transporto priemonėms, kurių maksimali leistinoji masė neviršija 3,5 tonų

Šiuo metu šiai sektoriaus sričiai netaikomi reikalavimai turėti licencijas ir registruoti darbo laiką. EK svarsto galimybę įvesti licencijas su šio transporto tipu dirbančioms bendrovėms. Šiuo metu pastarosiose bendrovėse dirbantys vairuotojai nepatenka į reguliavimo sritį. 

5. Galimybė vairuotojui turėti du sutrumpintus savaitinio poilsio laikotarpius (<45h) iš eilės

Vienas iš svarbiausių pasiūlymų – tai galimybė sutrumpinti du vienas po kito einančius savaitinio poilsio laikotarpius iki 24 valandų. Prancūzija, Belgija, o nuo gegužės 25 d. – ir Vokietija, įvedė reguliaraus savaitinio poilsio (>45h) draudimą, už kurį gresia baudos. EK pasiūlymas suteikia vairuotojui galimybę turėti du sutrumpinto savaitinio poilsio laikotarpius (<45h) iš eilės, per 4 savaičių laikotarpį, jei yra laikomasi kompensacijos mokėjimo imperatyvų. Šis pakeitimas neabejotinai palengvins vairuotojų laiko planavimą. Iš kitos pusės, EK nori įvesti visoje ES galiosiantį draudimą praleisti reguliaraus poilsio laikotarpius transporto priemonės kabinoje ir nustatyti griežtas baudas už draudimo pažeidimą.

Kaip praneša European Transport Workers’ Federation, sutrumpinto poilsio laikotarpius bus galima pasirinkti vieną po kito, kaip parodyta žemiau:

  1. savaitė: darbas nuo pirmadienio iki šeštadienio, 24 valandos poilsio;
  2. savaitė: darbas nuo pirmadienio iki šeštadienio, 24 valandos poilsio;
  3. savaitė: darbas nuo pirmadienio iki penktadienio, 45 valandos poilsio; 
  4. savaitė: darbas nuo pirmadienio iki penktadienio, 45 valandos poilsio. 

Galimybė sutrumpinti du savaitinio poilsio laikotarpius iš eilės leis tinkamai pritaikyti 3/1 sistemą. Jos schema gali būti tokia, kaip parodyta žemiau:

  1. savaitė: darbas nuo pirmadienio iki šeštadienio, 24 valandos poilsio;
  2. savaitė: darbas nuo pirmadienio iki šeštadienio, 24 valandos poilsio;
  3. savaitė: darbas nuo pirmadienio iki penktadienio; 
  4. savaitė: sugrįžimas namo ir savaitė poilsio.

Vadovaujantis reguliavimu ir sankcijomis, kurias įveda tokios valstybės kaip Prancūzija, Belgija ir neseniai Vokietija, šis reglamentavimas galėtų būti tam tikru pabėgimu nuo problemų dėl viešbučių ar stovėjimo aikštelių su įrengtomis nakvojimui skirtomis vietomis, trūkumo. Sprendimas be abejonių yra labai naudingas vairuotojams, kurie galėtų grįžti namo. Jį taip pat vertina ir darbdaviai, kurie supranta, kad išsiskyrimas su šeima, tai vienas didesnių skaudulių šioje profesijoje.

„Jeigu tam būtų tinkama infrastruktūra, draudimas nakvoti kabinose nebūtų jokia kliūtimi. Kodėl ne, jokių problemų. Tačiau ar kažkas paklausė pačių vairuotojų nuomonės? Kai kurie norėtų pabūti vieni. Kiti turi palikti savo vilkiką ir važiuoti ieškotis motelio. O ten grupė žmonių sėdi, geria ir triukšmauja. Ne kiekvienas vairuotojas sutinka su tuo, kad nakvynė ne kabinoje jam labiau tinka”, – pasakoja Mečislavas Atroškevičius.

6. Kabotažo taisyklių liberalizavimas

Kabotažo taisykles žadama supaprastinti. Dabartinis 3 operacijų limitas bus panaikintas, tačiau kabotažo atlikimo laikotarpis sutrumpės nuo 7 iki 5 dienų.

Kelių tarnyboms yra pakankamai sunku patikrinti, kiek iškrovimų yra padaroma, todėl taisyklių supaprastinimas, kurių esmė – panaikinti operacijų limitą paaukojant bendrą kabotažo atlikimo laiką, t. y., sutrumpinant tą laiką iki 5 dienų, galėtų būti tinkamas problemos sprendimo būdas. Pasak EK, naujas reguliavimas taip pat prisidės ir prie to, kad sumažės tuščių važiavimų skaičius. Komisijos skaičiavimais, 2015 metais tokių važiavimų skaičius sudarė net 23% nuo visų operacijų.

7. Bekompromisė kova su tariamomis bendrovėmis – „pašto dėžutėmis”

Bendrovės – „pašto dėžutės”, tai bendrovės, kurių buveinė yra registruota valstybėse, kuriose bendrovės turi tik pašto dėžutę, o savo veiklą jos faktiškai vykdo kitose valstybėse. Tokiu būdu bendrovės siekia mažinti veiklos kaštus, pvz., samdydamos pigesnę darbo jėgą. 

Kas toliau vyks su Paketo pasiūlymais?

Šiandien prasideda esminis teisėkūros procesas, nes 8 Mobilumo Paketo pasiūlymai pateks į Europos Parlamentą ir kitas ES institucijas, kurios artimiausiomis dienomis pradės jų analizavimo ir išvadų dėl jų pateikimo procesus.

Aštuonių teisės aktų projektų paketas per artimiausius 12 mėnesių bus papildytas naujais pasiūlymais, be kita ko, dėl emisijos normų po 2020 metų, kurios palies tiek keleivinių, tiek pristatymui skirtų, tiek krovininių transporto priemonių savininkus.  

Komisijos pasiūlymai neturi privalomos teisinės galios, tačiau rodo aiškią tolimesnių diskusijų tarp Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos, kryptį.