Mobilumo paketas įvedė pakeitimus, tačiau ne Prancūzijoje. Vežėjams gresia milžiniškos baudos

„Prancūzija tai specifinė rinka. Pirmiausiai jėga verčia Europos Sąjungoje įvesti naujus teisės aktus, o po to, juos įgyvendinus, paaiškėja, kad ji prasčiausiai jiems pasirengusi“, – teigia Artūras Jarošas, vienas iš „Groupe ESPRO“ kontoros vadovų.

Jau pirmą savaitę įvedus naujas taisykles jo kontora turėjo keliolika kartų imtis veiksmų patikrinimų keliuose metu, kai tarnybos reikalavo, kad vairuotojai pateiktų registravimo SIPSI sistemoje patvirtinimą, ir arba nežinojo apie būtinumą naudotis IMI sistema, arba nebuvo pasirengusios atlikti patikrinimo pagal naujas taisykles.

Kodai privalomi, skaitytuvų nėra

Nuo š. m. vasario 2 d. IMI sistemoje privaloma registruoti į kitas valstybes darbui komandiruojamus vairuotojus. Aišku, šis reikalavimas taikomas ne visiems vežėjams, o tik tiems, kurie privalo tai daryti pagal Mobilumo paketo taisykles. Primename – nuostatos dėl komandiravimo netaikomos dvipusiam/dvišaliam pervežimui ir tranzitui, o likusiems – t. y. kabotažo vežimams ir cross-trade/perkėlimo tipo vežimams – taikomos.

Siekiant suvienodinti Europoje teisės aktus ir procedūras, ši sistema pakeitė visus kitus, iki šiol galiojusius šalies įrankius, pavyzdžiui, susijusius su SIPSI (Prancūzijoje) arba MiLog (Vokietijoje). Taip aiškino ir patikino Europos Komisija.

Vis dėlto paaiškėjo, kad nebūtinai viskas taip atrodo realybėje. Prancūzijos kontrolės tarnybos arba nesuvokia teisės aktų pakeitimo, arba neturi įrankių, t. y. QR kodų, esančių komandiravimo dokumentuose, kuriuos darbdaviai įteikia vairuotojams, skaitytuvų.

“Žandarai nežino, kas vyksta. Kelių inspekcijos tarnyba žino apie kai kuriuos pakeitimus, bet prisipažįsta, kad nėra pasirengusi jų taikyti. Praktikoje tai reiškia, kad patikrinimus atliekančios tarnybos nori skirti baudas vairuotojams ir vežėjams už kažką, ko šiuo metu jau nebereikalaujama“, – aiškina A. Jarošas.

Anot jo, daugelis tokioje situacijoje atsiradusių vežėjų, tampa bejėgiais, nes įsigaliojus naujai teisei nereikalaujama turėti atstovo šalyje, į kurią vyksta vairuotojas.

„Įmonės atsisakė priežiūros ir tokio patikrinimo keliuose metu vairuotojas iš esmės tampa bejėgis“, – patikina A. Jarošas.

Inspektorių mokytojai

Tai, kad patikrinimai Prancūzijos keliuose nėra patys maloniausi, žino kiekvienas, kas vyksta į šią šalį.

„Ten situacija labai specifinė. Išskyrus kaip ir kiekvienoje šalyje atliekamą krovinių gabenimo dokumentų patikrinimą, transporto priemonės techninės būklės nustatymą ir patikrinimą, ar ji nekelia pavojaus kelyje ir pan., Prancūzijos kelių inspekcijos pareigūnai itin kruopščiai tikrina, ar paisoma socialinės apsaugos reikalavimų ir darbo teisės. Tikrina, ar laikomasi visų formalumų, susijusių su vairuotojų komandiravimu“, – aiškina ekspertas.

Pirmą savaitę įsigaliojus Mobilumo paketo taisyklėms, į kontorą skambino daugybė vairuotojų ir vežėjų, kurie kaip tik atsisakė savo atstovų ir turėjo problemų su inspektoriais, kurie reikalavo, kad būtų laikomasi jau nebegaliojančių teisės aktų.

„Tapome budinčiais inspektorių mokytojais. Skambindavome jiems patikrinimų metu, el. paštu siųsdavome informaciją dėl naujų teisės aktų ir su jais susijusių reikalavimų. Būdavo sudėtinga, nes kartais išgirsdavome iš pareigūnų, kad jie nenori klausyti pamokymų. Vis dėlto iš esmės Prancūzijos inspektorių požiūris keičiasi, kai jie pradeda kalbėti su kuo nors, kas puikiai išmano galiojančius teisės aktus. – pabrėžia jis. – Tačiau tai reikia daryti ramiai, diplomatiškai, nes galiausiai inspektorius ir taip gali padaryti taip, kaip jam patiks.

Tai, kad pagalba reikalinga, rodo keli pastaraisiais mėnesiais Prancūzijoje atliktų patikrinimų keliuose pavyzdžiai, apie kuriuos papasakojo Arturas Jarošas. Vienu atveju vairuotojas norėjo išsigryninti pinigų bankomate baudai sumokėti. Artimiausias bankomatas buvo už 5 kilometrų nuo patikrinimo pėsčiomis vietos. Tačiau iki tos vietos inspektorius neleido važiuoti sulaikytu sunkvežimiu, todėl vairuotojui teko įveikti tą trasą.

Kitas atvejis: pareigūnas pareiškė, kad nėra galimybės mokėti kortele. Vairuotojui reikėjo arba laukti kitos dienos, kol kas nors iš įmonės atveš grynuosius, arba pasinaudoti įmonės, teikiančios pinigų pervedimo paslaugas, pagalba. Kai paaiškėjo, kad už tokią operaciją reikia papildomai sumokėti 450 Eur, vežėjas atsisakė paslaugos. Vairuotojui teko laukti automobilyje iki kitos dienos.

Geriau nekovoti

“Teoriškai tie, kas nesusitars su inspektoriumi, gali kreiptis į teismą. Tačiau iš tikrųjų, tai ilgalaikis ir brangus sprendimas”, – patikina Artūras Jarošas.

„Atlikus patikrinimą kelyje, jeigu skiriama bauda, bylą vėliau nagrinėja regioninis teismas, nedalyvaujant kaltininkui. Būtent šis teismas per 2–3 mėnesių laikotarpį pateikia išvadą, ar sprendimas skirti baudą buvo teisingas, ar ne ir ar baudą reikia padidinti ar sumažinti arba jos atsisakyti“, – aiškina jis.

„Regioninio teismo sprendimą galima apskųsti. Tokiu atveju nurodoma teismo posėdžio, į kurį turi atvykti asmuo iš transporto įmonės, data. Tačiau daugelis verslininkų atsisako tokio sprendimo, nes jiems tektų patirti išlaidas, susijusias, be kitų, su kelione į Prancūziją, viešbučiu, vertėju. Paprastai išlaidos būna didesnės nei skirtos baudos suma“, – patikina A. Jarošas.

Mobilumo paketas ir SIPSI

Neteisinga būtų sakyti, kad įsigaliojus naujoms Mobilumo paketo nuostatoms, registravimas SIPSI sistemoje visais atvejais tapo neprivalomas. Paaiškėjo, kad yra įmonių, kurios vis dar turi paisyti iki šiol galiojusių reikalavimų.

„Prancūzijoje šiuo metu galioja trys vidaus teisės aktų sistemos. Pirmoji, tai komandiravimas pagal bendrąją teisę, numatytą Darbo kodekse.

Antroji, tai Transporto kodekso nuostatos, susijusios su įmonėmis, kurioms taikomos „lex specialis“ taisyklės (Mobilumo paketas). Trečioji, tai Transporto kodekso nuostatos, susijusios su transporto įmonėmis, kurioms netaikomos „lex specialis“ taisyklės“, – vardija Joanna Pastežak-Jaroš, Groupe ESPRO kontoros vadovė.

„Antroji teisės aktų sistema suderina Europos Sąjungoje galiojančius administracinius reikalavimus ir patikrinimų priemones. Tai reiškia, kad būtinas pranešimas apie komandiravimą, pateiktas naudojantis viešuoju portalu, susietu su IMI, bei dokumentai, kuriuos būtina laikyti transporto priemonėje ir vėliau persiųsti IMI sistema“, – aiškina ji, analizuodama anksčiau straipsnyje minėtus atvejus.

Svarbi taip pat trečioji sistema, dažnai transporto sektoriaus užmirštama, kuri, kaip aiškina ekspertė, „visų pirma susijusi su komandiravimu grupės viduje arba naudojimusi laikinojo darbo, kai buveinė ne Prancūzijoje, tarpininkavimo paslaugomis, siekiant įdarbinti vairuotoją, nepaisant to, ar naudotojo įmonė turi buveinę Prancūzijoje, ar ne“.

“Registruoti komandiruojamų vairuotojų IMI sistemoje negali taip pat transporto įmonės, kurių buveinės yra trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Ukrainoje, Baltarusijoje arba Didžiojoje Britanijoje. – Europos Komisija numatė, kad tai bus įmanoma atlikti šiek tiek vėliau, – patikina Joanna Pastežak-Jaroš.

„Tai reiškia, kad šiuo metu tos įmonės vis dar privalo teikti pranešimus apie komandiruojamus vairuotojus, naudodamosi šalies SIPSI sistema, Prancūzijoje paskirti atstovą, atsakingą už kontaktą su patikrinimus vykdančiais agentais (vykdant transporto paslaugą, pagal kurią komandiruojamas vairuotojas, ir 18 mėnesių nuo jos pabaigos), – aiškina ji.