TransInfo

Močiutė prie sunkvežimio vairo. Štai pavyzdys, kaip reikia realizuoti savo svajones

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Iš pradžių gėlytės ir bitės, dabar variklio riaumojimas ir išmetamųjų dujų kvapas. Jelena Socharčuk, kuri visą gyvenimą dirbo bitininke, pasakoja, kodėl tapusi močiute ji pakeitė savo profesiją. Ir priežastis tikrai nėra atlyginimas.

Elena kilusi iš Baltarusijos, iš Stolpcų srities Minsko srityje. Pagal išsilavinimą ir pagal – dar visai neseniai – atliekamą profesiją ji yra bitininkė. Ar ji buvo laiminga? Niekada nesiskundė, nors darbas nesuteikė jai pasitenkinimo.

– Aš visada buvo pašėlusi. Man reikėjo judėjimo, dievinau greitį, – sako Jelena portalui tut.by.

Atsitiktinis atradimas

Gana anksti ji ištekėjo, pagimdė du vaikus. Namai, šeima, darbas bityne – kasdienio gyvenimo sūkurys įtraukė ją. Ėjo metai, vaikai užaugo. Jelena tapo močiute. Atrodo, kad viskas gerai susiklostė, bet tuštumos jausmas jos neapleisdavo. Ji jautė, kad kažko trūksta. Ko tiksliai – suprato visiškai netyčia.

– Kartą užsukau į degalinę, kur šalia buvo sunkvežimių stovėjimo aikštelė. Žiūriu, iš parduotuvės išeina jauna pora su pirkiniais ir pasuka link sunkvežimių. Vyras atidarė savo damai kabinos duris taip galantiškai, kad man žandikaulis iki žemės nukrito. Dar ilgai žiūrėjau jiems įkandin. Tada man nušvito mintis, kad norėčiau atsisėsti už tokios transporto priemonės vairo ir leistis į kelią, tolyn, – prisimena Jelena Socharčuk.

Į vairavimo kursus užsirašė jau kitą dieną.

Mokymosi metai

Jelena ruošėsi naujai profesijai ištisus metus. Ji gavo vairuotojo pažymėjimą, tarptautinio gabenimo sunkvežimio vairuotojo kvalifikaciją, taip pat įgijo teisę gabenti pavojingus krovinius.

Pirmos kliūtys iškilo ieškant darbo.

– Paaiškėjo, kad į šias pareigas niekas nenori samdyti moters. Tuo labiau neturinčios darbo stažo ir patirties, – sako Jelena.

Galų gale jai pavyko įsidarbinti Rusijos bendrovėje. Galbūt todėl, kad įdarbinimą vykdė taip pat moteris. Darbą ji gavo tą pačią dieną.

– Įrodyk jiems, mergaitė, kad moteris gali daryti šį darbą dar geriau nei vyrai,- išgirdo ji iš generalinio direktoriaus pavaduotojos, kuri bendravo su ja per darbo pokalbį.

Pirma kelionė

Netrukus ji išvyko į savo pirmąją, 3 savaičių kelionę maršrutu Baltarusija-Čekija-Kazachstanas-Rusija. Ar bijojo? Žinoma. Paniškai. Tačiau, vairuodama didžiulį vilkiką, ji jautė vis didesnį pasididžiavimą, kad sugebėjo tai padaryti.

– Jaučiausi kaip karalienė. Važiavau, tarsi plaukiau begaliniu keliu, – sako Jelena.

Šiandien jos darbo patirtis siekia 5 metus, nuvažiuota 900 000 kilometrų, aplankyta 19 šalių. Ji dažnai jaučiasi pavargusi, bet niekada nelaiminga.

– Dirbsiu, kol turėsiu jėgų ir sveikatos. Gėlytes ir bites pasiliksiu senatvei, – teigia Jelena.

Paantraštės