Sistema įrengta Firenze–Pisa–Livorno greitojo eismo kelyje netoli Lastra a Signa. Bandymą patvirtino Florencijos metropolinės teritorijos valdžios institucijos, o jo metu bus vertinama, kaip naujos kartos kontrolės įranga veikia intensyviame lengvųjų automobilių ir sunkiojo transporto sraute.
Skirtingai nei įprasti greičio matuokliai, „SafeDrive“ stebi ne tik automobilio judėjimą. Aukštos raiškos kameromis sistema analizuoja ir tai, kas vyksta transporto priemonės salone.
Vienu metu stebi kelias eismo juostas
„SafeDrive“ įranga gali stebėti abi kelio kryptis – Florencijos bei Pizos ir Livorno link – ir vienu metu analizuoti kelias eismo juostas.
Sistemoje naudojamos aukštos raiškos kameros ir infraraudonųjų spindulių apšvietimas, todėl vaizdo kokybę siekiama išlaikyti tiek dieną, tiek naktį ar sparčiai keičiantis apšvietimo sąlygoms.
Dirbtinio intelekto algoritmai analizuoja transporto priemonės saloną ir gali pažymėti atvejus, kai vairuotojas naudojasi išmaniuoju telefonu arba važiuoja neprisisegęs saugos diržo.
Kartu automatiškai nuskaitomas valstybinis numeris. Pagal jį galima patikrinti, ar transporto priemonė turi galiojantį draudimą ir ar jai atlikta privaloma techninė apžiūra.
Tai išplečia automatizuotos kelių kontrolės galimybes: sistema gali aptikti pažeidimus ar neatitikimus, kurių įprastas greičio matuoklis nefiksuoja, o pareigūnui juos pastebėti pravažiuojančiame automobilyje ne visuomet paprasta.
Veidus prieš išsaugant vaizdą sulieja
Kadangi kameros fiksuoja transporto priemonės saloną, vienu svarbiausių bandymo klausimų tampa asmens duomenų apsauga. Prieš išsaugant sistemos užfiksuotą medžiagą, automobilyje esančių vairuotojų ir keleivių veidai automatiškai suliejami.
Įrenginį sukūrė Toskanos bendrovė „Sodi Scientifica“. Tai ne pirmasis jos sprendimas šiame kelyje. Bendrovė anksčiau tiekė ToF lazerine technologija pagrįstą radarą, kuris nuo 2025 m. veikia ruože tarp Montelupo ir Empoli Est.
Naujasis bandymas žengia gerokai toliau – dėmesys skiriamas ne vien transporto priemonės greičiui, bet ir vairuotojo elgesiui bei automobilio dokumentų būklei.
90 dienų baudos nebus skiriamos
Nors „SafeDrive“ gali automatiškai pažymėti galimą pažeidimą, per 90 dienų truksiantį bandymą pagal jos surinktus duomenis baudos vairuotojams nebus skiriamos.
Priežastis – ne tik pilotinis projekto pobūdis. Pagal šiuo metu Italijoje galiojančią tvarką tokius pažeidimus kaip naudojimasis telefonu vairuojant ar saugos diržo nesegėjimas reikia tinkamai ir tiesiogiai konstatuoti.
Todėl technologinės sistemos galimybės šiuo metu yra platesnės nei teisinės galimybės visiškai automatizuoti sankcijų skyrimą.
Jeigu bandymo rezultatai pasiteisins, vienas galimų tarpinių sprendimų būtų „SafeDrive“ nustatytą informaciją perduoti netoliese patruliuojantiems pareigūnams. Gavę signalą apie galimą pažeidimą, jie galėtų sustabdyti automobilį ir patys patvirtinti pažeidimo faktą.
Norint, kad vien sistemos surinkti duomenys automatiškai užvestų baudos skyrimo procedūrą, reikėtų atitinkamai keisti teisės aktus.
Svarbus bandymas ir sunkiojo transporto sektoriui
Firenze–Pisa–Livorno kelias pasirinktas dėl intensyvaus ir įvairaus transporto srauto. Čia važiuoja ne tik daug lengvųjų automobilių, bet ir nemažai pramonės bei krovininių transporto priemonių. Todėl sistema bus išbandyta ir stebint sunkvežimius.
Vežėjams tai reikšminga dėl to, kad kontrolė neapsiribos tradiciniu greičio matavimu. Tas pats įrenginys gali vienu metu tikrinti vairuotojo elgesį ir su transporto priemone susijusią informaciją – ar vairuotojas nesinaudoja telefonu, ar yra prisisegęs saugos diržą, ar galioja privalomi automobilio dokumentai.
Tokia kontrolės kryptis gali keisti ir pačią patikrų logiką. Užuot atsitiktinai stabdžius didelį skaičių transporto priemonių, automatizuotos sistemos pirmiausia gali atrinkti tas, kurioms reikėtų skirti daugiau pareigūnų dėmesio.
Katalonijoje DI užfiksavo tūkstančius galimų pažeidimų
Panašias technologijas jau išbando ir kitos Europos šalys. 2026 m. birželį ir liepą Katalonijoje, A-2 ir AP-7 keliuose, buvo bandomas mobilus dirbtiniu intelektu paremtas kontrolės įrenginys. Per bandymą sistema nustatė daugiau kaip 8,5 tūkst. galimų naudojimosi telefonu atvejų ir apie 4,5 tūkst. atvejų, kai vairuotojai galėjo būti neprisisegę saugos diržo.
Sistemos duomenimis, telefonu galėjo naudotis vidutiniškai 4,3 proc. patikrintų vairuotojų. A-2 kelyje ši dalis siekė apie 5 proc., AP-7 – 3,6 proc. Bendras algoritmo tikslumas viršijo 70 proc., o būtent naudojimosi telefonu atpažinimo tikslumas siekė 84 proc.
Bandymo rezultatai turėjo padėti Katalonijos institucijoms įvertinti, ar tokią technologiją verta įtraukti į 2027–2030 m. regiono eismo saugumo planą.
Patikra prasideda dar automobiliui važiuojant
Italijos ir Katalonijos projektai rodo platesnę Europos kelių kontrolės kryptį: vis daugiau duomenų apie transporto priemonę ir vairuotoją galima surinkti dar prieš automobilį sustabdant.
Šiuolaikinės sistemos gali analizuoti vaizdą, nuskaityti valstybinį numerį, tikrinti transporto priemonės dokumentus, o kitose kontrolės grandyse – vertinti jos masę ar tachografo informaciją. Tik tuomet pareigūnai gali nuspręsti, kurią transporto priemonę verta stabdyti išsamesniam patikrinimui.
Vežėjams dėl to tampa svarbu ne tik laikytis vairavimo ir poilsio režimo ar transporto priemonės masės reikalavimų. Vis didesnę reikšmę įgyja vairuotojo elgesys bei administracinė transporto priemonės būklė, nes dalį šios informacijos galima įvertinti automatiškai jai dar važiuojant.
Technologijos leidžia per tą patį laiką patikrinti daugiau transporto priemonių ir mažinti atsitiktinių sustabdymų poreikį. Tačiau Italijos bandymas kartu atskleidžia ir esminę ribą: technologiškai užfiksuoti galimą pažeidimą jau galima, tačiau automatiškai už jį nubausti leidžia ne visų valstybių teisės aktai.
Todėl tolesnę tokių sistemų plėtrą lems ne vien kamerų ar dirbtinio intelekto tikslumas, bet ir tai, kaip valstybės suderins automatizuotą kelių kontrolę su įrodymų, vairuotojų teisių ir asmens duomenų apsaugos reikalavimais.
