Susisiekimo ministerija per artimiausius dvejus metus numato plėtoti kelių ir geležinkelių infrastruktūrą, būtiną patogioms transporto jungtims su šalies laisvosiomis ekonominėmis zonomis (LEZ). Tokiu būdu ministerija nori didinti transporto ir logistikos potencialą ir pritraukti naujas investicijas.
Lietuvos susisiekimo sektorius turi didelį potencialą skatinti šalies ekonomiką. Norint sukurti pagrindą verslo plėtrai ir pritraukti į šalį užsienio investicijas, Susisiekimo ministerija nusprendė skirti daugiau dėmesio transporto jungtims su Kauno, Klaipėdos, Akmenės, Panevėžio, Šiaulių, Kėdainių ir Marijampolės laisvosiomis ekonominėmis zonomis.
“Artimiausių metų perspektyvoje daug dėmesio skirsime transporto jungtims su šalies laisvosiomis ekonominėmis zonomis, kad gerėtų verslo sąlygos jose jau įsikūrusiems investuotojams bei augtų patrauklumas naujoms gamybos įmonėms, logistikos ir krovinių paskirstymo centrams“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Gera infrastruktūra visoms Lietuvos laisvosioms ekonominėms zonoms
Naujomis susisiekimo galimybėmis išsiskirs Kaunas ir Klaipėda – į čia esančias LEZ ves naujos tiek kelių, tiek geležinkelių jungtys.
Geriau pasiekti pramonės įmones Akmenės LEZ padės specialiai tiesiama nauja geležinkelio atšaka.
Susisiekimą su Marijampolės ir Panevėžio LEZ gerins tęsiami magistralės „Via Baltica“ modernizavimo darbai.
Kėdainių LEZ bus naudinga tiek netoliese einanti „Via Baltica“, tiek šiais metais numatomi rekonstruoti krašto kelių ruožai Panevėžio ir Ukmergės link.
Kauno Laisvoji ekonominė zona
Pagrindiniam įvažiavimui į Kauno LEZ pagerinti jau šiais metais magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 8,26 kilometre bus pradėta statyti skirtingų lygių sankryža – šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vykdo rangos darbų pirkimus.
Numatoma pastatyti viaduką, nutiesti jungiamuosius kelius. Tai padidins šio transporto mazgo pralaidumą, pagerins susisiekimą Kauno ir Daugpilio kryptimis. Numatoma darbų pabaiga – 2020 m.
Kauno Laisvoji ekonominė zona/Kauno LEZ nuotr.
Naujų mobilumo ir logistikos galimybių Kauno LEZ suteiks į šią teritoriją planuojama tiesti apie 5 km ilgio geležinkelio atšaka. „Lietuvos geležinkeliai” ir Kauno rajono savivaldybė sutarė dėl geležinkelio atšakos dar 2018 m. Pasak „Lietuvos geležinkelių“, nauja linija atvers naujas mobilumo ir logistikos galimybes čia besikuriančioms gamybos įmonėms. Iinvestuotojai pagal poreikį galės prie jos prisijungti privažiuojamaisiais geležinkelio keliais. Geležinkelio atšaką į Kauno LEZ numatoma pradėti eksploatuoti iki 2021 m. pabaigos.
“Šia sutartimi patvirtiname, kad į Lietuvą ateinantys investuotojai, ketinantys įsikurti Kauno LEZ, galės naudotis visomis geležinkelio logistikos galimybėmis. Ši nauja geležinkelio linija taps integralia nacionalinės infrastruktūros dalimi, o investuotojai, pagal poreikį galės prie jos prisijungti privažiuojamaisiais geležinkelio keliais. Atsižvelgiant į tai, kokias plačias galimybes verslui atveria geležinkelis, neabejojame, kad su šia atšaka Kauno LEZ potencialas tik augs”, – sako „Lietuvos geležinkelių” Infrastruktūros direktorius Karolis Sankovskis.
Iki šiol Kauno LEZ neturėjo geležinkelio jungties, o artimiausias geležinkelio ruožas driekiasi nuo Palemono iki Gaižiūnų.
Klaipėdos Laisvoji ekonominė zona
Susisiekimą su Klaipėdos LEZ pagerins ties šia teritorija planuojama krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožo nuo 222,52 iki 228,92 km rekonstrukcija, kurios metu numatoma įrengti skirtingų lygių sankryžą. Darbai bus vykdomi etapais, šiuo metu rengiamas techninis projektas.
2018 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengė geležinkelio kelio iki Klaipėdos LEZ atvedimo techninius sprendinius ir pateikė juos Klaipėdos miesto savivaldybei.
Akmenės Laisvoji ekonominė zona
AB „Lietuvos geležinkeliai” įsipareigoja nutiesti naują magistralinio geležinkelio atkarpą nuo Alkiškiai-Karpėnai ruožo, kuris Akmenės LEZ statomą gamyklą sujungs su magistraliniu geležinkelio tinklu. Įmonė taip pat įrengs privažiuojamąjį kelią zonos teritorijoje. Rangos darbų konkursas jau paskelbtas, o geležinkelio liniją numatoma nutiesti iki 2019 m. rugsėjo.
“Šiuo atveju Akmenėje ilgalaikės ir tvarios partnerystės pagrindu planuojame įrengti modernią infrastruktūrą ir pasiūlyti šiuolaikišką vagonų parką krovinių pervežimui”, – sakė „Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Nuo 2019 metų vidurio „Lietuvos geležinkeliai” taip pat pasiūlys skiedros pervežimo paslaugas. Tam kitąmet numatoma įsigyti naujus skiedrovežius. Tai bus vienas didžiausių bendrovės vagonų parko atnaujinimų per pastaruosius metus. Dalis naujų skiedrovežių bus skirta Akmenės rajone statomos gamyklos poreikiams.
Panevėžio Laisvoji ekonominė zona
Patogesnes sąlygas gamybos, logistikos ir sandėliavimo paslaugų plėtrai Panevėžio LEZ sudarys planuojamas išvažiavimas į pagrindinę Baltijos šalis jungiančią magistralę „Via Baltica“. Šiuo metu rekonstruojamas Panevėžio aplinkkelis – magistralei „Via Baltica“ priklausantis kelias A17. 2018 m. pabaigoje šio aplinkkelio 6,1 kilometre įrengta „turbo“ žiedinė sankryža, dar viena tokia sankryža bus 15,42 kilometre.
Panevėžio aplinkkelis, kurio bendras ilgis – apie 22 km, platinamas nuo 2 iki 3 eismo juostų, pirmieji 3 km jau praplatinti iki 4 eismo juostų. Kelyje taip pat rekonstruojami tiltai ir viadukai, įrengiamos inžinerinės eismo saugos priemonės. Rekonstrukcijos darbus numatoma baigti 2019 m.
Panevėžio Laisvoji ekonominė zona/Panevėžio LEZ nuotr.
Šiaulių Laisvoji ekonominė zona
Artimiausioje ateityje naujas kelias Šiaulių LEZ teritoriją sujungs su magistraliniu keliu A9 Panevėžys–Šiauliai (Kairių aplinkkeliu), taip pat planuojamos kelio atšakos iki Šiaulių miesto Aviacijos ir Prošiūnų gatvių bei P. Motiekaičio gatvės ruožas iki miesto ribos – Šiaulių LEZ. Šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vykdo konkursą techninio projektavimo darbams atlikti.
Kėdainių Laisvoji ekonominė zona
Susisiekimą su Kėdainių LEZ gerins modernizuojama magistralė „Via Baltica“, be to, šiais metais planuojama rekonstruoti krašto kelius iš Kėdainių Panevėžio ir Ukmergės kryptimis.
Bus rekonstruojamas kelio Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ruožas nuo 5,00 iki 16,90 km bei kelio Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė ruožas nuo 30,88 iki 40,27 km.
Marijampolės Laisvoji ekonominė zona
Prie magistralės „Via Baltica“ įsikūrusi Marijampolės LEZ jau gali naudotis ką tik modernizuotos magistralės privalumais.
2018 m. baigus rekonstrukciją, visas „Via Baltica“ ruožas tarp Kauno ir Marijampolės yra išplatintas nuo 2 iki 4 eismo juostų ir atitinka automagistralei kelia mus reikalavimus. Šiuo metu taip pat rengiamasi tolesnei „Via Baltica“ rekonstrukcijai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos (A5 kelias nuo 56,83 km iki 97,06 km).
„Via Baltica“ ruožas tarp Kauno ir Marijampolės/sumin.lt nuotr.
Tikimasi, kad 2020 m. bus pradėti šio daugiau nei 40 km ilgio ruožo projektavimo ir statybos darbai, o 2022 m. kelias bus išplatintas iki keturių eismo juostų.
Šaltinis: Susisiekimo ministerija, Lietuvos Geležinkeliai/Susisiekimo ministerijos/Kauno LEZ nuotr.