Komercinis bankas „Swedbank“ šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę padidino nuo 3 proc. iki 3,8 proc., o 2018 metų – iki 3,5 proc. Labiau už infliaciją augantys atlyginimai didins ir gyventojų perkamąją galią. Naujausioje šalies ekonomikos apžvalgoje bankas pažymi, kad palyginti su prieš dešimtmetį kilusia ekonomikos krize, šalies ūkio vystymasis tvaresnis, perkaitimo nematyti, šalis gerai pasiruošusi išoriniams iššūkiams.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šių metų pradžioje sparčiai gerėję lūkesčiai tampa realybe – daugelyje pasaulio šalių ekonomikos augimas įsibėgėja. Sparčiau auganti pasaulinė prekyba, atsigaunančios didžiosios euro zonos valstybės bei kiti veiksniai turėjo teigiamos įtakos ir Lietuvos ekonomikai.
Nerijus Mačiulis, nuotr.: TV3
„Teigiamų pasaulinių ekonomikų kontekste labai neblogai atrodė ir Baltijos šalys, ir Lietuva. Pirmą šių metų pusmetį Lietuvos BVP augo 4 proc. – viršijo visas prognozes. Ir žvelgdami į daugelį rodiklių manome, kad panašus augimas tęsis iki metų pabaigos“, – antradienį pristatydamas ekonomikos apžvalgą teigė N. Mačiulis.
Ekonomikos augimui įtakos turėjo ne tik vis dar sparčiai didėjantis gyventojų vartojimas, bet ir atsigavusios investicijos ir ypač eksportas.
„Eksporto augimą galima pavadinti įspūdingu. Ypač įspūdingai auga paslaugų eksportas, kuris nuo 2013 m. išaugęs beveik 50 proc. Galbūt tik naftos eksportas gadina bendrus rodiklius“, – aiškino N. Mačiulis. Savo ruožtu, prekių eksporto vertė buvo 18 proc. didesnė nei prieš metus, o vien investicinių prekių eksportas išaugo daugiau kaip 30 proc.
Kalbėdamas apie šalies ūkio vystymąsi, N. Mačiulis teigia, kad vis dėlto negalima teigti, jog ekonomika perkaista.
„Ar galima sakyti, kad Lietuvos ekonomika perkaista? Nuo praėjusios finansų krizės praėjo dešimtmetis. Dabar matome, kad tuomet Lietuvos ekonomika buvo perkaitusi. Šiuo metu tokio atotrūkio tarp realaus ir potencialaus BVP nėra, matome daug tvaresnį Lietuvos ekonomikos vystymąsi“, – pažymėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Tiesa, šių ir ateinančių metų Lietuvos BVP augimas gerokai viršys ekonomikos potencialų augimą, kuris siekia tik apie 2,5 proc. Vis dėlto „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad 2019 m. Lietuvos BVP augimas turėtų sulėtėti iki 2,5 proc. – demografinės priežastys stabdys namų ūkių vartojimo augimą, o eksporto augimui, tikėtina, liks mažiau erdvės.
N. Mačiulis pažymi, kad Lietuva yra viena iš atviriausių ekonomikų. Galima krizė kilsianti nebent išorėje, bet ne pačioje šalyje, kuri yra gerai pasiruošusi iššūkiams.
„Galima krizė priklausys ne nuo Lietuvos – bet kuri stagnacija bus sukelta ne Lietuvoje. Tai, kas vyksta Lietuvoje, nulemia tik mūsų pasiruošimą galimiems šokams. Ir, mūsų vertinimu, pasiruošimas yra geras“, – teigė N. Mačiulis. Ekonomisto teigimu, valstybės finansai išlieka subalansuoti, beveik nėra užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficito, įmonių ir gyventojų finansiniai rezervai yra rekordiniai ir nuo pastarosios krizės išaugę maždaug dvigubai.
Paklaustas, kokia rizika kilti prieš dešimtmetį šalį ištikusiam nekilnojamojo turto (NT) kainų burbului, N. Mačiulis teigė, kad tokia tikimybė menka.
„Būsto įperkamumas yra rekordinėse aukštumose, nematome ženklų, kad būtų perkaitusi būsto rinka. Kainų augimas lėtėja“, – sakė N. Mačiulis.
Naujausioje banko pristatytoje ekonomikos apžvalgoje pažymima, kad nors šiemet vidutinė metinė infliacija kils iki 3,5 proc., vidutinis darbo užmokesčio augimas sieks apie 8 proc., todėl gyventojų perkamoji galia didės.
Darbuotojų trūkumas daugelyje ūkio sektorių esą tampa vis akivaizdesne problema, ir tai toliau skatins atlyginimų augimą, todėl kitais metais jis sieks 7 proc. ir daugiau nei dvigubai viršys infliaciją.
Šiemet ir artimiausius dvejus metus svarbiu ekonomikos augimo šaltiniu turėtų tapti investicijos, kurios nuo pastarosios krizės augo labai vangiai. Jas turėtų paskatinti rekordinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, sparčiau skirstoma Europos Sąjungos (ES) parama bei lengvai prieinami kiti finansavimo šaltiniai.
Savo ruožtu labiausiai ilgalaikį augimą slopina neigiamos demografinės tendencijos, vis dar konservatyvios įmonių investicijos bei lėtai įgyvendinamos struktūrinės reformos.
Pristatydamas ekonomikos apžvalgą N. Mačiulis pabrėžė, kad būtina tobulinti švietimo sistemą, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, valstybės valdomų įmonių skaidrumą ir efektyvumą. Pasak N. Mačiulio, nors dėl prioritetų, regis, sutariama, vis dėlto beveik visos reformos sulaukia didelio pasipriešinimo, todėl būtinas bendras ir pozicijos, ir opozicijos darbas vykdant pertvarkas.
Elta, nuotr: TV3, contactcentrecentral
