Migrantų vairuotojai Lietuvoje: viliojami atlyginimais, dalis lieka su skolomis

Vairuotojų trūkumas Lietuvoje išlieka viena didžiausių logistikos sektoriaus problemų. Užimtumo tarnybos duomenimis, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį darbdaviai registravo apie 3 tūkst. laisvų darbo vietų sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojams, o du trečdaliai jų buvo skirti tarptautiniams pervežimams, rašo tv3.lt. Tuo metu norinčiųjų dirbti tokį darbą Lietuvoje buvo vos apie 1,2 tūkst., o tarptautiniams reisams sutiktų vykti tik maža jų dalis.

Darbuotojų trūkumas verčia transporto įmones ieškoti vairuotojų už Europos Sąjungos ribų. Vien 2025 metais Lietuvos įmonėse įdarbinta daugiau kaip 25 tūkst. vairuotojų iš trečiųjų šalių, o šių metų pirmąjį ketvirtį jų skaičius jau siekė beveik 7 tūkst.

Dažniausiai prie vilkikų vairo Lietuvos įmonėse sėda darbuotojai iš Baltarusijos, Uzbekistano, Ukrainos, Tadžikistano, Indijos, Kirgizijos ar Filipinų.

Prokuratūra: matome ne pavienius atvejus, o sisteminį reiškinį

Vis griežtesnę poziciją dėl migrantų vairuotojų išnaudojimo demonstruoja ir teisėsauga. Vilniaus apygardos prokurorė Edita Ignatavičiūtė, tirianti užsienio vairuotojų išnaudojimo bylas, teigia matanti ne pavienius pažeidimus, o sisteminę problemą dalyje logistikos sektoriaus.

„Lageryje žmogus buvo priedas prie kastuvo, o Lietuvoje imigrantas yra matomas kaip priedas prie automobilio“, – teigė prokurorė.

Anot jos, teisėsauga per pastaruosius metus geriau perprato transporto sektoriaus veikimo modelius, darbo laiko apskaitą, finansinius srautus ir Mobilumo paketo subtilybes. Tačiau pati problema, pasak prokurorės, niekur nedingo.

Šiuo metu prokuratūros akiratyje yra daugiau kaip šešios Lietuvoje veikiančios logistikos įmonės, kurių atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai.

Skolos, priklausomybė ir baimė prarasti darbą

Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas perspėja, kad dalis migrantų vairuotojų susiduria su sisteminiu išnaudojimu.

Pasak profesinių sąjungų atstovų, užsieniečiai į Lietuvą dažnai viliojami pažadais apie maždaug 2,6 tūkst. eurų siekiantį atlyginimą, kuris, palyginti su 400–500 eurų pajamomis jų gimtosiose šalyse, atrodo itin patraukliai. Tačiau realybė, anot jų, dažnai būna kitokia.

Norėdami įsidarbinti būsimi vairuotojai tarpininkams sumoka nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, dažniausiai skolindamiesi pinigus. Atvykus į Lietuvą atsiranda papildomų išlaidų – mokymai, apgyvendinimas, dokumentų tvarkymas.

„Šios sumos jiems yra milžiniškos, todėl vairuotojai tampa visiškai priklausomi nuo darbdavio“, – teigia profesinės sąjungos atstovai.

Prokurorė E. Ignatavičiūtė atkreipia dėmesį, kad užsienio vairuotojai dažnai tampa „numeriais tabelyje“, neturinčiais realių galimybių apginti savo teises.

„Jis yra antrarūšis, neturintis jokių teisių: „Džiaukis, kad priėmėme ir dar pagalvosime, kiek tau suteikti darbo, kiek už jį sumokėti“, – teigia E. Ignatavičiūtė.

Pasak jos, dokumentai institucijoms dažnai atrodo tvarkingi, tačiau reali situacija gali būti visiškai kitokia – darbuotojai neturi prieigos prie dokumentų, o dalis informacijos nuo teisėsaugos slepiama.

Gyvenimas vilkiko kabinoje

Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas pateikia ir konkrečius migrantų vairuotojų pasakojimus, kurie, anot organizacijos, atskleidžia realią dalies darbuotojų situaciją. Vienas jų – filipiniečio Chuano istorija.

Filipinuose vyrui buvo pažadėtas darbas Europoje – modernūs vilkikai, geras atlyginimas ir galimybė užtikrinti geresnę ateitį šeimai. Kad galėtų išvykti, jis skolinosi pinigus ir pasirašė dokumentus anglų kalba, kurios beveik nesuprato. Dar prieš atvykdamas į Lietuvą jis tapo skolingas tūkstančius eurų už įdarbinimą.

Anot profesinės sąjungos, atvykus į Vilnių iš jo buvo paimtas pasas „dokumentų tvarkymui“, o po kelių dienų vairuotojas jau išvyko į reisus Vakarų Europoje. Vienas jų truko pusę metų. Visą tą laiką vilkiko kabina tapo jo namais.

„Ten jis valgė, ten miegojo, sirgo. Prausdavosi degalinėse, drabužius skalbdavo rankomis ir laukdavo atlyginimo, kuris nuolat mažėdavo dėl įvairių atskaitymų – už kurą, administravimą, telefoną ar draudimą“, – teigiama profesinės sąjungos „Facebook“ paskyroje.

Pasak organizacijos, kai kuriais mėnesiais po visų atskaitymų vairuotojui likdavo vos keli šimtai eurų. Kai vyras bandė skųstis dėl darbo sąlygų, jam buvo priminta apie skolas Filipinuose ir pasiūlyta „grįžti namo“, jei sąlygos netinka.

Profesinių sąjungų atstovai teigia, kad tokiose situacijose migrantai tampa itin pažeidžiami – juos slegia finansiniai įsipareigojimai, priklausomybė nuo darbdavio ir baimė prarasti galimybę dirbti Europoje.

Profesinių sąjungų atstovai pabrėžia, kad Chuano istorija nėra pavienis atvejis – tai tik vienas iš pavyzdžių, iliustruojančių problemas, su kuriomis susiduria dalis į Lietuvą atvykstančių vairuotojų iš trečiųjų šalių. Anot jų, panašių istorijų sektoriuje girdima gerokai daugiau.

Skundai dėl neteisėtų išskaitų ir Mobilumo paketo pažeidimų

Profesinės sąjungos taip pat kalba apie nuolatines išskaitas iš atlyginimų bei dienpinigių. Darbuotojams esą skiriamos baudos už tariamą degalų pereikvojimą ar smulkius apgadinimus, nors tai ne visada pagrindžiama dokumentais.

Tuo metu teisėsauga ir Seimo kontrolierių tarnyba atkreipia dėmesį, kad išnaudojimo formos keičiasi. Jei anksčiau dažniau būdavo atimami dokumentai, šiandien vis dažniau naudojama ekonominė prievarta – dirbtinai kuriamos skolos, taikomos neteisėtos baudos ar manipuliuojama atlyginimais.

2025 metų patikrinimai taip pat atskleidė Mobilumo paketo pažeidimų, ypač susijusių su vairuotojų negrąžinimu poilsiui į gyvenamąją vietą.

Valstybinės darbo inspekcijos statistika rodo, kad problemų transporto sektoriuje nemažėja, teigiama tv3.lt reportaže. Vien per 2025 metus darbo ginčų komisijos išnagrinėjo daugiau kaip 1,7 tūkst. prašymų, o darbuotojams iš vežėjų buvo priteista daugiau nei 1,8 mln. eurų.

Per pirmąjį 2026 metų ketvirtį darbuotojams jau priteista daugiau kaip pusė milijono eurų. Maždaug 65 proc. ieškovų sudaro užsieniečiai, daugiausia iš Uzbekistano, Tadžikistano ir Baltarusijos.

Dalis vairuotojų oficialiai uždirba tik minimumą

„Sodros“ duomenimis, vidutinės tolimųjų reisų vairuotojų pajamos šių metų kovą siekė beveik 1,75 tūkst. eurų, tačiau beveik penktadalis sektoriaus darbuotojų vis dar oficialiai gauna minimalų atlyginimą arba mažiau. Jų vidutinės draudžiamosios pajamos tesiekia apie 613 eurų.

Ekspertai aiškina, kad tokį skirtumą iš dalies lemia dienpinigių sistema. Didelė dalis pajamų išmokama kaip komandiruotės kompensacijos, nuo kurių dažniausiai nemokamos socialinio draudimo įmokos.

„Sodros“ atstovė Skirmantė Ramoškaitė perspėja, kad tokia sistema ilgainiui smogia patiems vairuotojams – mažėja jų būsimos pensijos, ligos ar nedarbo išmokos.

TTLA: negalima kriminalizuoti viso sektoriaus

Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) teigia palaikantis teisėsaugos institucijų nulinę toleranciją pažeidimams, tačiau ragina neapibendrinti pavienių tyrimų viso transporto sektoriaus mastu.

Aljansas kritikavo viešus prokurorės E. Ignatavičiūtės pasisakymus, kuriuose migrantų situacija buvo lyginama su Balio Sruogos „Dievų mišku“. TTLA vertinimu, tokios metaforos yra pernelyg aštrios ir meta šešėlį visam sektoriui.

„Pavienės bylos negali būti pagrindas kalbėti apie sisteminį išnaudojimą visame sektoriuje“, – teigia aljansas.

TTLA pabrėžia, kad Lietuvoje veikia apie 7 tūkst. transporto ir logistikos įmonių, kuriose dirba apie 90 tūkst. vairuotojų, todėl keli ikiteisminiai tyrimai neturėtų būti tapatinami su visa rinka.

Organizacija taip pat ragina institucijas laikytis proporcingumo, neutralumo ir nekaltumo prezumpcijos principų.

Institucijos nesutaria dėl vairuotojų kvalifikacijos kontrolės

Profesinės sąjungos taip pat kelia klausimus dėl kai kurių migrantų vairuotojų kvalifikacijos dokumentų ir mokymų kontrolės. Anot jų, dalis dokumentų apie privalomus 140 valandų mokymus gali būti formaliai tvarkomi neįsitikinus realia darbuotojų kvalifikacija.

Tačiau Migracijos departamentas tokius teiginius vertina atsargiau ir pabrėžia, kad teisės aktuose nėra tiesioginio reikalavimo užsieniečiams būti išklausiusiems konkrečiai 140 valandų mokymų programą.

Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Pukinskas aiškina, kad pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą darbdavys turi pateikti informaciją apie užsieniečio kvalifikaciją arba darbo patirtį.

„Kai užsienietis teikia prašymą per išorės paslaugų teikėją, atliekame jo apklausą. Jos metu ne tik patvirtinama asmens tapatybė bei atvykimo tikslas, bet ir užduodami specifiniai klausimai, susiję su jo įgyta kvalifikacija ir darbo patirtimi“, – teigia R. Pukinskas.

Anot jo, Migracijos departamentas bendradarbiauja su Valstybine darbo inspekcija ir teisėsauga, o užsieniečių lietuvių kalbos mokėjimo kontrolę vykdo Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Departamentas taip pat pabrėžia, kad melagingos informacijos pateikimas gali užtraukti rimtas pasekmes tiek darbdaviams, tiek patiems užsieniečiams. Dėl nustatytų pažeidimų teisė kviestis darbuotojus iš užsienio jau atimta iš 158 įmonių.

Oficialių duomenų apie sisteminį išnaudojimą nėra

„Linava“ teigia neturinti oficialių duomenų apie sisteminį vairuotojų išnaudojimą savo narėse įmonėse. Reaguodama į profesinių sąjungų kaltinimus dėl galimo darbuotojų išnaudojimo ir neteisėtų tarpininkavimo praktikų, asociacija pabrėžia, kad iki šiol nėra gavusi oficialios informacijos apie tokią savo narių veiklą.

„Jei tokie atvejai egzistuoja, tai yra nežmoniška praktika, kurią vienareikšmiškai smerkiame ir netoleruojame. Gavę pagrįstą informaciją, ją perduotume kompetentingoms institucijoms“, – teigia „Linava“ tv3.lt žurnalistui.

Vežėjų asociacija taip pat reagavo į kritiką dėl neapmokamų stažuočių, mokymų ar reikalavimo vairuotojams patiems padengti dalį įdarbinimo išlaidų. Anot „Linavos“, kiekvieną situaciją būtina vertinti individualiai, nes mokymų ar papildomų išlaidų kompensavimo modeliai skirtingose įmonėse gali skirtis, o jų sąlygos paprastai nustatomos darbo sutartyse.

Vis dėlto asociacija pabrėžia nepalaikanti jokių praktikų, kurios pažeistų darbuotojų teises, žmogaus orumą ar prieštarautų Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktams.