Svarbiausia trumpai:
- Apie 25 vilkikų vairuotojai, daugiausia iš Baltarusijos, protestavo dėl, jų teigimu, neišmokėtų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo atlyginimų. Bendra reikalavimų suma siekė apie 150 tūkst. eurų.
- Lenkijos vežėjas „MBC Trans“ su 22 vairuotojais susitarė dėl išmokų – po 100 eurų už kiekvieną faktiškai dirbtą, bet neapmokėtą rugsėjo ir spalio dieną.
- Bendrovė tvirtina atsiskaičiusi su vairuotojus įdarbinusia agentūra „Super Job“, tačiau profesinė sąjunga FNV kelia klausimų dėl vežėjo vykdytos darbuotojų teisių priežiūros.
- Protestas baigėsi spalio 21 d., o visi sustabdyti kroviniai, profesinės sąjungos duomenimis, jau pristatyti gavėjams.
Protestas prasidėjo Vokietijoje, vėliau persikėlė į Nyderlandus
Konfliktas kilo vairuotojams pareikalavus sumokėti už tris darbo mėnesius – liepą, rugpjūtį ir rugsėjį. Jų teigimu, atlyginimai nebuvo mokami, nors tarptautiniai pervežimai ir toliau buvo vykdomi. Pirminiais duomenimis, bendra įsiskolinimų suma siekė apie 150 tūkst. eurų.
Protestas prasidėjo vienoje Vokietijos sunkvežimių stovėjimo aikštelėje, kur vairuotojai sustabdė apie 25 transporto priemonių junginius. Į įvykio vietą atvyko Vokietijos policija, o vežėjui pavyko susigrąžinti dalį transporto priemonių.
Vėliau dalis protestuotojų persikėlė į Nyderlandų Venlo miestą, netoli Vokietijos sienos. Ten vairuotojai apsistojo saugomoje „Truckstop Venlo“ sunkvežimių stovėjimo aikštelėje ir atsisakė tęsti pervežimus, kol nebus išspręstas atlyginimų klausimas.
Į konfliktą įsitraukė Nyderlandų profesinė sąjunga FNV ir kelių transporto sektoriaus darbuotojų teises ginantis fondas „Road Transport Due Diligence“ (RTDD).
Apie vairuotojų padėtį „Trans.INFO“ redakcijai pranešė ir vieno protestuotojo sesuo. Jos teigimu, dalis vairuotojų šeimų jau kelis mėnesius negavo pajamų, todėl susidūrė su finansiniais sunkumais. Šių aplinkybių žurnalistams tuo metu nepavyko nepriklausomai patvirtinti.
Su 22 vairuotojais pasiektas susitarimas
Spalio 27 d. paskelbtais duomenimis, protestas jau baigėsi. Bendrovės „MBC Trans“ ir „MBC Development“ pranešė, kad spalio 20 d. susitarė su paskutine protestavusių vairuotojų grupe, o spalio 21 d. jie paliko Venlo stovėjimo aikštelę.
Susitarimas apėmė 22 vairuotojus, kuriems bendrovės įsipareigojo sumokėti po 100 eurų už kiekvieną faktiškai dirbtą rugsėjo ir spalio dieną, už kurią jie nebuvo gavę atlyginimo.
Vežėjo teigimu, pinigai pervesti tiesiai į vairuotojų nurodytas banko sąskaitas. Bendrovės pabrėžė, kad atsiskaitymai nebuvo vykdomi grynaisiais pinigais stovėjimo aikštelėje.
Protesto pabaigą patvirtino ir FNV bei RTDD atstovai. Profesinės sąjungos duomenimis, Venlo aikštelėje nebeliko protestavusių sunkvežimių, o visi dėl konflikto sustabdyti kroviniai jau pristatyti gavėjams.
Vis dėlto susitarimas nereiškia, kad visi klausimai išspręsti. Iš paskelbtos informacijos nėra aišku, ar vairuotojai atgavo visas anksčiau reikalautas sumas už liepą ir rugpjūtį.
FNV taip pat nurodo, kad nė vienas proteste dalyvavęs vairuotojas nebetęs darbo su šiame konflikte dalyvavusiomis bendrovėmis.
Vežėjas kaltę neigia: atlyginimus turėjo mokėti agentūra
Viena svarbiausių ginčo aplinkybių – vairuotojų įdarbinimo modelis.
Pasak „MBC Trans“, protestavę vairuotojai nebuvo tiesioginiai transporto bendrovės darbuotojai. Juos įdarbino Varšuvoje veikianti laikinojo įdarbinimo agentūra „Super Job“, kuri pagal susitarimą teikė vairuotojų paslaugas vežėjui.
Bendrovė aiškina, kad būtent agentūra buvo atsakinga už darbo santykių administravimą, darbo užmokesčio apskaičiavimą ir išmokėjimą.
„MBC Trans“ konsultuojantis advokatas Damian Nartowski iš teisinių paslaugų bendrovės „WN Legal Wątrobiński Nartowski“ anksčiau teigė, kad vežėjas turi bankinių pavedimų dokumentus, patvirtinančius atsiskaitymą pagal „Super Job“ pateiktas sąskaitas.
FNV ir RTDD taip pat patvirtino, kad „MBC“ apmokėdavo agentūros išrašytas sąskaitas, nors vairuotojai tuo metu skundėsi negaunantys jiems priklausančių atlyginimų.
„MBC“ laikosi pozicijos, kad šioje situacijoje pati tapo nukentėjusiąja šalimi, o ne ginčo priežastimi.
Bendrovės teigimu, nors ji nebuvo tiesioginė vairuotojų darbdavė, nusprendė pati skirti lėšų konfliktui išspręsti ir įprastai transporto veiklai atkurti.
Vežėjas taip pat žada toliau aiškintis atsakomybę už susidariusią situaciją, įskaitant galimus veiksmus „Super Job“ atžvilgiu.
Profesinė sąjunga kritikuoja vežėjo veiksmus
Nors FNV ir RTDD patvirtina, kad „MBC“ atsiskaitė su įdarbinimo agentūra, abi organizacijos kritiškai vertina transporto bendrovės taikytą bendradarbiavimo modelį. Jų nuomone, vežėjas nepakankamai prižiūrėjo, ar per tarpininką įdarbintiems vairuotojams užtikrinamos teisės ir tinkamos darbo sąlygos.
Organizacijos taip pat kelia abejonių, ar bendrovių susitarimuose buvo pakankamai aiškiai apibrėžtos pareigos, susijusios su Europos Sąjungos Mobilumo paketo reikalavimų laikymusi. Ypač neįprasta aplinkybe tapo pačios agentūros vaidmuo organizuojant protestą.
Pasak FNV padalinio „Stichting VNB“ atstovo Richardo Vervoorno, spalio 12 d. į profesinę sąjungą kreipėsi „Super Job“ atstovė. Ji informavo apie planuojamą darbo sustabdymą ir teiravosi galimybių saugiai pastatyti sunkvežimius Venlo aikštelėje.
FNV duomenimis, vėliau su agentūra susisiekti nebepavyko. Šios aplinkybės kelia papildomų klausimų, kodėl vairuotojams nebuvo mokami atlyginimai, nors vežėjas, kaip patvirtina ir profesinės sąjungos atstovai, vykdė finansinius įsipareigojimus agentūrai.
Sustabdyti vilkikai vežė žinomų bendrovių krovinius
Vairuotojų protestas turėjo pasekmių ne tik „MBC Trans“, bet ir platesnei logistikos grandinei. RTDD surinktais duomenimis, Venlo sustabdytus krovinių pervežimus organizavo ekspedijavimo bendrovė „LKW Walter“.
Tarp įmonių, kurių krovinius gabeno protestavę vairuotojai, minimos „Heineken“, „Lidl“, „Hornbach“, „Volkswagen“ ir „Red Bull“.
RTDD dėl vėluojančių pristatymų susisiekė su dalimi šių įmonių. Vis dėlto vien tai, kad jų prekės buvo gabenamos proteste dalyvavusiais sunkvežimiais, nereiškia, jog jos atsakingos už vairuotojų darbo užmokesčio problemas.
Profesinė sąjunga FNV ir RTDD taip pat kritikuoja „LKW Walter“. Jų vertinimu, ekspedijavimo bendrovė nepakankamai tikrino, ar vežėjas laikosi vairuotojų darbo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų.
Dėl streiko vežėjas galėjo prarasti dalies vilkikų kontrolę
Konfliktas paveikė ir kasdienę transporto bendrovės veiklą. Lenkijos portalas HaloŁuków.pl anksčiau pranešė, kad dalis protestavusių vairuotojų galėjo išjungti sunkvežimių telematikos sistemas. Dėl to vežėjas esą kurį laiką negalėjo stebėti kai kurių transporto priemonių ir jų vežamų krovinių buvimo vietos.
Šios informacijos nepriklausomas patvirtinimas nepateiktas. Vis dėlto pats transporto priemonių sustabdymas turėjo tiesioginės įtakos vežėjo galimybėms vykdyti užsakymus.
Turint daugiau kaip 100 sunkvežimių parką, maždaug 25 transporto priemonių sustabdymas gali reikšmingai sumažinti bendrovės pajėgumus. Tokia situacija didina vėluojančių pristatymų, papildomų išlaidų ir konfliktų su klientais riziką.
Ginčas taip pat persikėlė į socialinius tinklus. Platformoje „TikTok“ pasirodė protestuojančių vairuotojų vaizdo įrašų, kuriuose dėl neišmokėtų atlyginimų buvo kaltinama „MBC Trans“.
Tačiau vėliau paskelbta informacija parodė, kad situacija sudėtingesnė, nes tarp vairuotojų ir vežėjo veikė laikinojo įdarbinimo agentūra.
Vairuotojų streikas atskleidė platesnę transporto sektoriaus problemą
Venlo įvykiai parodė, kokių pasekmių transporto bendrovei gali turėti ginčas tarp vairuotojų ir juos įdarbinusio tarpininko. Net ir laiku apmokėdamas agentūros sąskaitas, vežėjas išlieka priklausomas nuo to, ar tarpininkas tinkamai vykdo įsipareigojimus darbuotojams.
Jeigu vairuotojai negauna atlyginimų ir nusprendžia sustabdyti darbą, pasekmės gali greitai paveikti visą transporto grandinę – nuo krovinio paėmimo iki jo pristatymo galutiniam gavėjui.
Venlo atvejis parodė, kad ginčas dėl darbo užmokesčio gali sustabdyti dešimtis vilkikų ir sutrikdyti tarptautinius pervežimus net tuomet, kai vežėjas teigia tinkamai atsiskaitęs su darbuotojų agentūra.
Šiuo atveju protestas baigėsi susitarimu ir papildomomis išmokomis vairuotojams, tačiau klausimai dėl agentūros veiksmų, darbo santykių priežiūros bei kitų logistikos grandinės dalyvių atsakomybės išlieka.
Kol kas nėra viešai patvirtinta, ar vairuotojai atgavo visą anksčiau reikalautą maždaug 150 tūkst. eurų sumą ir kokių tolesnių teisinių veiksmų bus imtasi prieš „Super Job“.
