Byla viešai susiejo ir kelias stambias logistikos rinkos bendroves, taip atgaivindama diskusiją apie darbo standartus tarptautinėse tiekimo grandinėse.
Formaliai vairuotojai buvo įdarbinti Lietuvos vežėjo. Tačiau Nyderlandų tiriamosios žurnalistikos laida „Pointer“ ir profesinė sąjunga FNV teigia, kad faktiškai vairuotojai dirbo Vakarų Europoje, daugiausia – Nyderlanduose.
FNV vertinimu, už darbą Nyderlanduose turėjo būti mokami vietos atlygio tarifai. Profesinė sąjunga tvirtina, kad vairuotojams buvo mokama mažiau.
Minimos stambios logistikos įmonės
„Pointer“ publikacijoje minimos šios bendrovės: „Samskip“, „P&O Ferrymasters“, DFDS, ECS, CTV, „Olof-Mega Travel Trailers“.
Pagal Nyderlandų civilinę teisę kreditoriai gali prašyti taikyti laikiną turto ar reikalavimų areštą dar iki teismui priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Svarbu pabrėžti, kad tokios priemonės savaime nereiškia bendrovių kaltės ar atsakomybės pripažinimo – jų tikslas yra užtikrinti galimą reikalavimo įvykdymą ateityje.
„Lietuvoje niekada nedirbome“
„Pointer“ anonimiškai kalbėjosi su keliais vairuotojais. Jų teigimu, darbo sutartys buvo sudarytos per Lietuvos darbdavį, tačiau visi maršrutai vyko Vakarų Europoje.
Vienas vairuotojas nurodė, kad kelias savaites iš eilės negavo atlygio ir buvo priverstas nakvoti vilkiko kabinoje. Kitas teigė, kad žadėtas atlyginimas nebuvo mokamas, o skirtumas tarp sutarto ir faktiškai pervedamo užmokesčio per kelis mėnesius išaugo iki kelių tūkst. Eur.
„Pointer“ duomenimis, keturių vairuotojų reikalaujama suma siekia 232 tūkst. Eur.
FNV teigia, kad įdarbinimas per Lietuvoje registruotą įmonę galėjo būti naudojamas siekiant išvengti Nyderlanduose taikomų atlygio reikalavimų. Profesinės sąjungos atstovas Lex Lecomte šį modelį įvertino itin griežtai, pavadindamas jį „grynai nusikalstamu elgesiu“.
Atsakomybės klausimas – ir užsakovams
Šios bylos išskirtinumas – pasirinkta teisinė strategija. FNV argumentuoja, kad vien Lietuvos vežėjo atsakomybės klausimas gali būti neefektyvus dėl riboto turto ir tarpvalstybinio išieškojimo sudėtingumo.
Todėl siekiama atsakomybės ir iš Nyderlandų bendrovių, kurios, kaip teigiama, užsakė pervežimus ir iš jų gavo komercinę naudą. Toks žingsnis atveria platesnę diskusiją apie užsakovų atsakomybę tiekimo grandinėse.
„Tikimės, kad šie didieji užsakovai pagaliau prabus. Galbūt kai jie supras, kad jei jų tiekimo grandinėje kyla problemų, už tai brangiai sumokės patys, jie pradės kontroliuoti savo subrangovus“, – komentuoja l. Lecomte iš „FNV Transport“.
Nyderlandų ir kitų Vakarų Europos šalių kelių transporto rinka plačiai remiasi subrangos modeliu. Vairuotojus dažnai samdo įmonės, registruotos mažesnių atlyginimų ES valstybėse, o darbas atliekamas aukštesnio atlygio rinkose.
Profesinės sąjungos teigia, kad toks modelis neretai naudojamas apeiti vietos atlygio „grindis“. Tuo tarpu darbdaviai ir užsakovai paprastai pabrėžia, kad subranga yra teisėta ir įprasta tarptautinio transporto praktika, o atsakomybė priklauso nuo konkrečių sutarčių sąlygų.
l. Lecomte tiesiogiai vadina Lietuvos vežėjo veiksmus „grynai nusikalstamu elgesiu“ ir pabrėžia, kad tokios praktikos turi nedelsiant išnykti iš rinkos. Tačiau griežčiausi kaltinimai skirti Vakarų logistikos korporacijoms, kurias jis kaltina visiškai tyliai pritariant vergovei prilygstančioms darbo sąlygoms vardan didesnio pelno.
„Dauguma šių įmonių laikosi įprastos stručio politikos – kiša galvą į smėlį ir apsimeta, kad nieko nemato. Tikimės, kad šie išieškojimo veiksmai tai pakeis“, – griežtai priduria Lecomte.
„Pointer“ nurodė, kad prieš publikaciją kreipėsi į minėtas įmones prašydama komentaro. Skelbiama, kad jų reakcijos buvo skirtingos, tačiau detalių atsakymų viešoje reportažo versijoje nepateikiama.
