Šis žingsnis įtrauktas į platesnį įstatymą, skirtą supaprastinti ekonominį reguliavimą. Nors formaliai kalbama apie deregulaciją, praktikoje tai reiškia naują valstybės požiūrį į mobilumo ir aplinkosaugos politiką.
ZFE Prancūzijoje pradėtos taikyti 2019 m., o 2021 m. jų taikymas išplėstas. Pagrindinis tikslas buvo sumažinti taršiausių automobilių ir sunkvežimių srautus didžiuosiuose miestuose, pagerinti oro kokybę ir paskatinti transporto parko atnaujinimą.
Tačiau nuo pat pradžių zonos kėlė aštrias diskusijas. Kritikai akcentavo socialines ir ekonomines pasekmes: didžiausia našta, jų teigimu, teko mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir smulkiesiems verslams, kurie negali greitai pakeisti senesnių transporto priemonių.
Po įtempto teisėkūros proceso parlamentas galutinai priėmė nuostatas, kuriomis ZFE būtų panaikintos. Senatas sprendimą palaikė 224 balsais prieš 100 – dieną po balsavimo Nacionalinėje Asamblėjoje. Politinė reakcija buvo nevienareikšmė: klausimas suskaldė ne tik opoziciją, bet ir valdančiąją daugumą.
Vyriausybė siūlė švelninti reguliavimą, pavyzdžiui, daugiau sprendimų perduodant savivaldai, tačiau šis kompromisinis kelias nebuvo pasirinktas.
Sprendimas, išsiskiriantis Europos kontekste
Europos Sąjungoje pastarąjį dešimtmetį kryptis dažniausiai buvo priešinga – mažos taršos zonos plečiamos, o reikalavimai griežtinami.
Vokietijoje aplinkosaugos zonos (Umweltzone) taikomos daugelyje didžiųjų miestų ir laikui bėgant buvo nuosekliai griežtinamos. Italijoje zonos plečiamos Milane ir Romoje. Jungtinėje Karalystėje toliau vystoma Londono ULEZ sistema, o Beniliukso šalys sistemingai riboja senesnių transporto priemonių patekimą į miestų centrus.
Todėl visos šalies mastu veikiančio ZFE modelio panaikinimas tokio dydžio Europos Sąjungos ekonomikoje būtų precedento neturintis žingsnis. Kitose valstybėse dažniau matomos korekcijos – ilgesni pereinamieji laikotarpiai ar papildomos išimtys, bet ne visiškas atsisakymas.
Ką tai reiškia kelių transportui ir logistikai
Transporto ir logistikos sektoriui ZFE panaikinimas pirmiausia reikštų mažesnį reguliacinį spaudimą, ypač įmonėms, dirbančioms miestų logistikoje ir paskutinės mylios pristatymuose.
Iki šiol taisyklės vertė vežėjus investuoti į mažiau taršų transporto parką arba perplanuoti maršrutus bei sandėliavimo sprendimus. Praktinis poveikis dažnai reiškė didesnes sąnaudas, kurios labiausiai paveikė smulkesnius rinkos dalyvius.
Zonų atsisakymas trumpuoju laikotarpiu gali sumažinti operacines išlaidas ir padidinti paslaugų prieinamumą. Tačiau kartu kyla klausimas, ar toks sprendimas nesulėtins transporto sektoriaus dekarbonizacijos tempo ilgesnėje perspektyvoje.
Oro kokybės klausimas lieka atviras
Ekspertų vertinimu, ZFE prisidėjo prie oro kokybės gerėjimo. Pavyzdžiui, Lione su kelių transportu siejamų azoto oksidų emisijos 2018–2021 m. sumažėjo 17 proc. Londone azoto dioksido koncentracija nuo 2019 m. sumažėjo 44 proc.
Todėl zonų panaikinimas gali pristabdyti teigiamas aplinkosaugos tendencijas. Galutinis poveikis priklausys ir nuo kitų veiksnių – degalų kainų, elektromobilių plėtros bei viešojo transporto investicijų.
Oro tarša Europoje vis dar laikoma viena svarbiausių priešlaikinių mirčių priežasčių. Vien Prancūzijoje ji siejama su maždaug 40 tūkst. atvejų per metus, o visoje Europos Sąjungoje – bent su 239 tūkst.
