2021 m. antrąjį ketvirtį pasaulinė prekyba išaugo 22 proc. palyginti su praėjusiais metais, taip atsitiko dėl žemos 2020 m. pavasario pandemijos paveiktos bazės. Trečiąjį ketvirtį prognozuojamas augimas sieks 10,9 proc. palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, o paskutinis ketvirtis turėtų siekti 6,6 proc.
PPO pabrėžia, kad pagrindinė grėsmė pasaulio prekybai yra pandemijos pasikartojimas. Organizacija kaip veiksnius, galinčius prisidėti prie tolesnio tiekimo grandinių sutrikimo taip pat mini spūstis uostuose ir prieigos prie puslaidininkių problemą. Nepaisant to, PPO tvirtina, kad šie veiksniai nepakenks prekybai pasauliniu mastu.
Didėjančią tarptautinę prekybą lydi pasaulio ekonominis vystymasis. Prognozuojamas pasaulinio BVP šuolis sieks 5,1 proc. 2021 metais ir 4,1 proc. 2022 m. Tai šiek tiek mažesni lūkesčiai nei neseniai parengtos EBPO prognozės. Ši organizacija šiemet tikisi 5,7 proc. augimo, o kitais metais – 4,5 proc.
Netolygus augimas
PPO pabrėžia, kad nepaisant sveiko prognozuojamo pasaulinės prekybos augimo, jo pasiskirstymas bus labai netolygus.
Kalbant apie 2021 m. eksporto apimties padidėjimo prognozę, Azija turi būti pasaulinė lyderė, jos augimas sieks 14,4 proc. Didelio augimo tikimasi taip pat Europoje (9,7 proc.), Šiaurės Amerikoje (8,7 proc.), Pietų Amerikoje (7,2 proc.), Afrikoje (7 proc.), Artimuosiuose Rytuose (5 proc.). Vienintelis regionas, kuriame numatomas prastas augimas, yra buvusios TSRS šalys, kur eksportas turėtų padidėti vos 0,5 proc.
Kalbant apie importą, didžiausio šuolio 2021 m. (palyginti su praėjusiais metais) tikisi Pietų Amerika (19,9 proc.), po to – buvusios TSRS šalys (13,1 proc.), Šiaurės Amerika (12,6 proc.), Afrika (11,3 proc.), Azija (10,7 proc.), Artimieji Rytai (9,3 proc.). Įdomu tai, kad mažiausias prekių importo augimas pagal PPO bus užfiksuotas Europoje (9,1 proc.).
Tačiau kalbant apie eksportą, nerimą keliančios žinios girdisi iš Kinijos – pagrindinės pasaulinės prekių eksportuotojos. Į užsienį orientuota Kinijos pramonė kovoja su energijos tiekimo problemomis.
Kiniją ištiko energijos krizė, kurią sukėlė anglies trūkumas, ambicingi CO2 mažinimo tikslai ir greitai besivystantis pramonės sektorius, bandantis patenkinti augančią pasaulinę paklausą. Dienraštis „Financial Times“ rašė, kad jau šiandien Kinijos gamyklos riboja gamybą, o dėl to importuotojams iš JAV ir Europos teks ilgiau laukti užsakytų prekių.
Pasaulinė prekyba atsigaus 2022 m.
Įdomios prognozės dėl pasaulinių mainų lygio 2022 m. pabaigoje, palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją. PPO skaičiuoja, kad 2019-2022 m. didžiausias prekių importo augimas bus Azijoje (14,2 proc.) ir Šiaurės Amerikoje (11,9 proc.). Priešingai bus Viduriniuose Rytuose ir buvusiose TSRS šalyse. Manoma, kad 2022 m. prekių importo į Europą lygis bus 9,4 proc. didesnis nei prieš 2019 m. pandemiją.
Kalbant apie šio laikotarpio eksportą, Azija vėl bus lyderė, prognozuojamas 18,8 proc. augimas. Likę regionai galės pasigirti kur kas kuklesniais pasiekimais – antroji Šiaurės Amerika rezultatą turi pagerinti rezultatą 8 proc., o eksportas iš Europos bus 7,8 proc. didesnis nei 2019 m.
Nors 2022 m. pabaigoje visi regionai pasieks didesnius nei 2019 m. eksporto ir importo rezultatus, tai einamaisiais metais kai kurie vis dar kovos su pandemijos pasekmėmis.
Numatoma, kad 2021 m. pabaigoje pasaulinė prekyba bus 4,9 proc. didesnė nei prieš 2019 m. pandemiją. Kalbant apie eksportą, tik Azijos, Pietų Amerikos ir Europos (1 proc.) lygis bus didesnis nei prieš dvejus metus. Kiek geriau atrodo importo atveju, čia tik Afrika ir Artimieji Rytai vis bus žemiau 2019 m. lygio, tačiau Europoje jis paaugs 0,8 proc.
Skirtingos nuotaikos Europos Sąjungoje
Šiuos duomenis sudaro ne visai optimistinis ES ekonomikos vaizdas. 2021 m. rugpjūčio mėnesį pramonės gamyba Europos Sąjungoje buvo 5 proc. didesnė nei praėjusiais metais. Palyginti su kitomis šalimis, sparčiai vystosi Lenkijos ekonomika, kuri išaugo 10,7 proc. palyginti su praėjusiais metais. Deja, ES vidurkį mažina pvz. Vokietija ir Prancūzija, t. y. didžiausios ES ekonomikos. Vokietijoje pramonės produkcijos augimas rugpjūtį siekė kuklius 2 proc.
Tai nėra labai gera žinia visai Europos Sąjungai. Be to, visoje ES rugpjūčio mėnesio pramoninė gamyba sumažėjo palyginti su ankstesniu mėnesiu. O mažiau gamybos reiškia mažiau prekių ir mažiau apyvartos. Einant toliau, vežėjų požiūriu, tai mažiau gabenamų prekių. Todėl transporto įmonės neabejotinai stebės ir kitus Europos Sąjungos pramonės rodiklius.