Tokias tendencijas atskleidžia speciali apklausos „Going International 2026“ analizė, kurią atliko DIHK. Tyrime dalyvavo apie 2,4 tūkst. tarptautinę veiklą vykdančių Vokietijos įmonių.
Apklausos rezultatai rodo, kad didžiausia problema verslui šiandien nėra net pats muitų dydis, o sunkiai prognozuojama prekybos politika. Net 67 proc. apklaustų bendrovių kaip pagrindinį iššūkį JAV rinkoje įvardija planavimo neapibrėžtumą.
Prie to prisideda ir kiti veiksniai. Daugiau nei pusė įmonių skundžiasi didėjančiomis muitinės procedūrų sąnaudomis ir biurokratija. Beveik pusė respondentų nurodo finansų rinkų nestabilumą ir valiutų kursų riziką.
Tuo pat metu nemaža dalis įmonių nerimauja dėl galimo 15 proc. bazinio muito tarifo bei JAV eksporto kontrolės priemonių ir sankcijų, kurios gali paveikti prekybą su trečiosiomis šalimis. Verslui taip pat svarbus ir konkurencingumo klausimas – 39 proc. apklaustųjų mano, kad dėl naujų prekybos kliūčių Vokietijos įmonės JAV rinkoje tampa mažiau konkurencingos.
Papildomas spaudimas kyla ir dėl muitų plienui, aliuminiui, variui bei jų išvestiniams produktams. Pasak DIHK užsienio prekybos vadovo dr. Volkerio Treierio, ši situacija keičia verslo požiūrį į JAV rinką.
„JAV išlieka pagrindine rinka, tačiau daugeliui įmonių ji iš augimo variklio virsta rizika“, – sako jis.
Skatinimas investuoti
Didėjantys importo muitai tiesiogiai veikia kainas ir pelno maržas. Vis dėlto dauguma Vokietijos eksportuotojų stengiasi papildomų sąnaudų neprisiimti patys. DIHK duomenimis, net 73 proc. įmonių muitų naštą visiškai arba iš dalies perkelia savo JAV klientams.
Dažniausiai tai daroma didinant kainas – taip elgiasi apie 62 proc. eksportuotojų. Dar 11 proc. bendrovių papildomas sąnaudas dalijasi su verslo partneriais. Tik nedidelė dalis įmonių pasirenka padengti muitus pačios: 14 proc. eksportuotojų sutinka su mažesnėmis maržomis, o 13 proc. bendrovių dėl naujų tarifų mažina eksportą į JAV arba svarsto jo visiškai atsisakyti.
Vienas iš JAV prekybos politikos tikslų yra paskatinti užsienio įmones daugiau investuoti vietoje. Tačiau apklausos rezultatai rodo, kad realybėje daug bendrovių elgiasi priešingai – renkasi atsargumą.
Apie trečdalis įmonių (33 proc.) nurodo atidedančios planuotas investicijas JAV, dar 17 proc. planuoja investuoti mažiau. Tuo metu trečdalis respondentų teigia, kad muitų politika jų investicinių planų kol kas nepakeitė.
Plėsti veiklą JAV ketina tik nedidelė verslo dalis. Dešimtadalis įmonių planuoja didinti investicijas, o dar 7 proc. svarsto pradėti naujas investicijas arba perkelti jas iš kitų regionų į JAV.
Didėjantis neapibrėžtumas jau daro įtaką ir verslo lūkesčiams. DIHK duomenimis, 43 proc. įmonių tikisi, kad jų veiklos rezultatai JAV 2026 m. pablogės. Tuo metu tik 16 proc. tikisi pagerėjimo.
Tai reiškia, kad svarbiausia Vokietijos eksporto rinka daugeliui įmonių vis dažniau tampa ne augimo galimybe, o ekonominės rizikos šaltiniu. O papildomi muitai tik dar labiau didina įtampą tarp Europos ir JAV prekybos partnerių.
