Šiemet bendras dyzelino akcizas Lietuvoje siekia 519,6 Eur už 1 tūkst. litrų ir yra didesnis nei kaimyninėje Lenkijoje, kurioje degalus pilasi didžioji dalis tarptautinių vežėjų.
Dėl šios priežasties 2025 m. sausio–spalio mėnesiais dyzelino suvartojimas Lietuvoje sumažėjo beveik 15 proc. – beveik 240,4 mln. litrų, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. Tai reiškia ne tik kritusias degalinių apyvartas, bet ir reikšmingai mažesnes akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio įplaukas į valstybės biudžetą.
Įsiklausęs į verslo bendruomenės nuogąstavimus, Ekonomikos komitetas priėmė subalansuotą ir racionalų sprendimą, kuris padėtų susigrąžinti dyzelino vartojimą į Lietuvą, stabilizuoti degalų rinką ir išvengti staigaus kainų šoko tiek verslui, tiek gyventojams.
Lietuvos vežėjų atstovų vertinimu, sumažinus dyzelino akcizą, transporto bendrovės pakeistų degalų strategiją ir bakus pildytų ne Lenkijoje, o Lietuvoje. Dabar apie 90 proc. tarptautinių vežėjų degalus perka Lenkijos degalinėse. Tokia padėtis kaimyninei valstybei naudinga, nes jos biudžetą papildo akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio įplaukos, o Lietuvoje lieka tik kelių nusidėvėjimas ir aplinkos tarša.
Dyzelino akcizai buvo didinami neįvertinus ilgalaikių pasekmių. Brangstantys degalai didina infliaciją, mažina vietinio verslo konkurencingumą ir skatina socialinę įtampą.
Vien šiemet iš padidinto degalų akcizo valstybė planavo surinkti 200 mln. eurų papildomų pajamų. Visgi, esant dabartinėms tendencijoms, LIEPA skaičiavimais, realybė kitokia – valstybė gali tikėtis tik beveik dvigubai mažesnė sumos nei planavo (apie 100 mln. eurų).
Tikimės, kad Seimo nariai prieš priimdami galutinį sprendimą atsakingai įvertins visus ekonominius argumentus bei pasirinks sprendimą, kuris būtų naudingas ne tik trumpuoju laikotarpiu, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje – Lietuvos ekonomikai, verslui ir gyventojams.
