Transporto sektorius yra vienas iš didžiausius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius išmetančių sektorių pasaulyje. Siekdamos sumažinti daromą poveikį klimato kaitai, logistikos įmonės ieško įvairių būdų sumažinti išmetamų teršalų kiekius: optimizuoja degalų sąnaudas, investuoja į naujas technologijas, efektyvina tiekimo grandines, renkasi alternatyvius degalus.
Norint pereiti prie anglies dvideginio neišskiriančio transporto, verslui reikalingos papildomos investicijos, tačiau viena priemonė pasiekti reikšmingų rezultatų leidžia jau tą pačią dieną. Vienas populiariausių pirmųjų žingsnių, siekiant padidinti tvarumą savo tiekimo grandinėje, yra degalų sąnaudų mažinimas, tiksliau suplanavus maršrutus ir efektyviau į kurjerių automobilius sutalpinus krovinius. Taip pat transporto operatorių dėmesį vis dažniau patraukia ir įvairios naujos technologijos bei mažiau teršalų išmesti leidžianti transporto įranga, taip pat dujomis ar elektra varomos transporto priemonės, kurios prisideda prie mažesnės klimato taršos.
Pradėti naudoti degalus iš atsinaujinančių žaliavų be papildomų investicijų į techninę įrangą gali bet kuris dyzelinu varomas transportas, todėl tokius degalus renkasi vis daugiau transporto ir logistikos kompanijų. Baltijos šalių regione bei Skandinavijoje žinoma siuntų bendrovė „HRX“ renkasi degalus taupančias transporto priemones bei diegia naujas technologijas, kurios padeda sumažinti į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį.
„Išbandėme įvairius techninius sprendimus, skirtingus transporto modelius ir variklius, perėjome prie GPS navigacija pagrįstų maršrutų planavimo, bet kai kuriuose vilkikuose pradėję naudoti iš atsinaujinančių žaliavų pagamintą dyzeliną, galėjome jau tą pačią dieną iki 90 proc. sumažinti jų paliekamą anglies pėdsaką“, – teigia Kęstutis Laugalis, tarptautinės siuntų bendrovės „HRX“ atstovybės Lietuvoje UAB „Hres“ pardavimų vadovas.
Degalai iš atliekų
Alternatyvūs Suomijos korporacijos „Neste“ sukurti degalai „Neste MY Renewable Diesel“ yra gaminami iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų, įvairių atliekų ir liekanų. Jais galima pildyti visų dyzelinu varomų transporto priemonių degalų bakus ir maišyti su tradicinio dyzelino rūšimis.
Šie degalai yra vienas efektyviausių būdų sumažinti anglies dvideginio išmetimą transporto ir logistikos sektoriuje, nes per visą degalų gamybos ir suvartojimo ciklą jie į aplinką išskiria iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradicinis iš iškastinių žaliavų pagamintas dyzelinas.
Šį dyzeliną jau ne vienerius metus naudoja Suomijos krovinių pervežimo bendrovės. Lietuvoje degalais be naftos siuntas savo klientams nuo šiol gabena ir siuntų pervežimo bendrovė „Hres“.
„Kovoje su klimato kaita reikalingi greiti ir veiksmingi sprendimai. Partneriams visame pasaulyje siūlome šią mažiau taršią dyzelino alternatyvą, tad džiaugiamės, kad verslas dyzeliną iš atsinaujinančių žaliavų pradeda naudoti ir Lietuvoje“, – pažymi „Neste Lietuva“ vadovas Markus Lindkvist.
Sprendimas šiais degalais pildyti savo transportą prisidės prie taršos mažinimo „HRX“ logistikos grandinėje, kuri driekiasi per visą Suomiją, Baltijos šalis ir Lenkiją. Gabendamos klientams siuntas, bendrovės transporto priemonėmis kasmet nuvažiuoja daugiau nei 1 mln. kilometrų.
Geras kvapas
„Neste MY“ dyzelinas pasižymi ypač aukštu cetaniniu skaičiumi, kuris nulemia greitesnį variklio užvedimą, tylesnį jo darbą bei mažesnes išmetamųjų dujų emisijas. Pasak K. Laugalio, pradėjus naudoti naują produktą, vairuotojai iškart atkreipė dėmesį, kad šis dyzelinas neturi naftos pagrindu pagamintiems degalams būdingo kvapo, išmetamosios dujos beveik nepastebimos, taip pat dyzelino spalva savo skaidrumu primena vandenį.
„(…) Kintančios oro sąlygos mums yra kasdienybė. Ši žiema ypač atšiauri, vairuotojai susidūrė su šlapdriba, sniego pustymu, iki -30 laipsnių nukritusia oro temperatūra, apledėjusiais keliais, tačiau šis dyzelinas išliko patikimas palydovas kelyje“, – patirtimi dalinasi „Hres“ atstovas.
Suomijos korporacijos mokslininkų sukurtais degalais „Neste MY“ prekiaujama Suomijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, JAV, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Hres/BNS nuotr.