Laivyba iki 2030 m. galėtų sutaupyti 23 mlrd. dolerių per metus

„DNV“ skaičiuoja, kad derinant technines energijos vartojimo efektyvumo priemones ir mažesnį laivų greitį pasaulinio laivyno energijos poreikis 2030 m. galėtų būti iki 16 proc. mažesnis nei pagal įprastos veiklos scenarijų. Tai reikštų apie 40 mln. tonų mažesnį metinį degalų suvartojimą ir maždaug 120 mln. tonų mažesnį išmetamo CO2 ekvivalento kiekį.

Jei degalų tona kainuotų 580 JAV dolerių, toks suvartojimo sumažinimas reikštų maždaug 23 mlrd. JAV dolerių metinių sutaupymų.

Ekonominė nauda galėtų būti dar didesnė, jei laivybos sektoriuje plačiau būtų naudojami brangesni mažo ŠESD kiekio degalai. Kuo brangesnis kuras, tuo didesnę vertę sukuria kiekvienas sutaupytas energijos vienetas.

„DNV“ vertinimu, ilgainiui potencialas dar didės. Iki 2050 m. energijos vartojimo efektyvumo priemonės kartu su mažesniu greičiu pasaulinio laivyno energijos poreikį galėtų sumažinti 25–28 proc., palyginti su įprastu veiklos scenarijumi.

Modernizuoti gali apsimokėti ir senesnius laivus

Ataskaitoje pabrėžiama, kad investicijos į efektyvumą nebūtinai turi būti orientuotos tik į naujus laivus. Ekonomiškai patrauklūs gali būti ir jau eksploatuojamų laivų modernizavimo projektai.

„DNV“ analizuoja 2013 m. pastatyto 5 tūkst. TEU konteinerinio laivo pavyzdį. Skaičiuojama, kad laivui sulaukus 15 metų per planinį dokavimą būtų galima įdiegti energiją taupančių sprendimų paketą.

Jį sudarytų laivapriekio ir sraigto modernizavimas bei sraigto stebulės gaubto peleko įrengimas. Bendra investicija siektų apie 2,35 mln. JAV dolerių, o degalų sąnaudos, „DNV“ vertinimu, sumažėtų maždaug 16 proc.

Atsipirkimo laikotarpis tiesiogiai priklausytų nuo degalų kainos. Jei tona kainuotų 580 JAV dolerių, investicija atsipirktų maždaug per 2,9 metų. Esant 1,12 tūkst. JAV dolerių kainai, atsipirkimo laikotarpis sutrumpėtų iki 1,4 metų, o degalams kainuojant 420 JAV dolerių už toną siektų apie 4,2 metų.

Kuo brangesni degalai, tuo greičiau atsiperka investicijos į laivo energinį efektyvumą.

Iki 2038 m. tokio projekto grynoji dabartinė vertė, priklausomai nuo degalų kainos, galėtų siekti nuo 2 mln. iki 10 mln. JAV dolerių.

Modernizavimą reikia planuoti iš anksto

„DNV“ skaičiavimuose daroma prielaida, kad darbai būtų atliekami per planinį dokavimą 2028 m. pradžioje, todėl laivo nereikėtų papildomai išimti iš eksploatacijos.

Vis dėlto tokį projektą reikia pradėti rengti gerokai iš anksto. Klasifikacinės bendrovės vertinimu, hidrodinaminio modernizavimo darbus paprastai reikia planuoti likus bent šešiems mėnesiams iki dokavimo. Per šį laiką atliekamas projektavimas ir optimizavimas, gaminami komponentai, organizuojamas jų transportavimas ir gaunami reikalingi klasifikaciniai patvirtinimai.

Svarbu ir tai, kad „DNV“ ekonominiame vertinime neįskaičiuoja papildomų išlaidų, susijusių su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, „FuelEU Maritime“ ar būsima „IMO Net-Zero Framework“ sistema.

Todėl reali energijos taupymo priemonių finansinė nauda ateityje gali būti dar didesnė, nes mažesnis degalų suvartojimas reikštų ne tik mažesnes kuro sąskaitas, bet ir mažesnes su emisijomis susijusias reguliacines išlaidas.

Efektyvumo priemonių – daugiau kaip 50

„DNV“ energijos vartojimo efektyvumą įvardija kaip vieną praktiškiausių priemonių, kurią laivų savininkai gali taikyti jau dabar, nelaukdami, kol rinkoje pakankamais kiekiais atsiras alternatyviųjų degalų.

Galimų sprendimų spektras platus. Jis apima korpuso ir sraigto optimizavimą, pažangesnes dangas, mechanizmų tobulinimą, perteklinės šilumos panaudojimą, vėjo naudojimą pagalbinei traukai, maršrutų derinimą prie oro sąlygų, laivo posvyrio optimizavimą ir greičio mažinimą.

Ataskaitoje nurodoma, kad pasauliniame laivyne galima pritaikyti daugiau kaip 50 techninių ir eksploatacinių energijos vartojimo efektyvumo priemonių.

Didelė dalis iki šiol neišnaudoto efektyvumo potencialo jau iki 2030 m. gali tapti ekonomiškai pagrįsta.

Tai ypač aktualu pereinant prie mažo ŠESD kiekio degalų. Jie, tikėtina, bus brangesni už tradicinį kurą, todėl kuo mažiau energijos reikės laivui, tuo mažiau brangaus alternatyvaus kuro teks įsigyti.

Kodėl operatoriai vis dar neskuba investuoti

Nepaisant didelio potencialo, techninė galimybė sutaupyti dar nereiškia, kad investicinis projektas bus įgyvendintas. „DNV“ tarp pagrindinių kliūčių nurodo finansavimo trūkumą, techninius ir organizacinius iššūkius bei teisinius apribojimus.

Viena svarbiausių problemų – skirtingi laivų savininkų ir frachtuotojų ekonominiai interesai. Modernizavimo išlaidas padengianti šalis nebūtinai yra ta pati, kuri moka už degalus ir gauna tiesioginę naudą iš mažesnio jų suvartojimo.

Papildomų kliūčių gali kelti ir frachtavimo sutartys, kuriose didelė reikšmė teikiama laivo greičiui. Tokiais atvejais operatoriai gali būti mažiau suinteresuoti mažinti greitį net tada, kai tai leistų reikšmingai sumažinti energijos sąnaudas.

Dar vienas klausimas – ar technologijų tiekėjų deklaruojamas sutaupymas bus pasiektas realiomis eksploatacijos sąlygomis. Todėl investuojant tampa svarbūs patikimi matavimo ir rezultatų patvirtinimo metodai.

Efektyvumas tampa ekonominiu dekarbonizacijos pagrindu

„DNV“ analizė rodo, kad energijos vartojimo efektyvumas laivybos dekarbonizacijoje gali atlikti gerokai didesnį vaidmenį nei vien papildyti alternatyviųjų degalų naudojimą.

Efektyvesni laivai šiandien sunaudoja mažiau tradicinio kuro, o ateityje jiems reikės ir mažiau brangesnių mažo ŠESD kiekio degalų. Tai kartu mažina veiklos sąnaudas ir emisijas.

Jeigu iki 2030 m. būtų pasiektas didžiausias „DNV“ apskaičiuotas potencialas, pasaulinis laivynas kasmet galėtų sunaudoti apie 40 mln. tonų degalų mažiau.

Skaičiuojant 580 JAV dolerių už toną kainą, tai reikštų apie 23 mlrd. JAV dolerių metinių sutaupymų, o didėjant alternatyviųjų degalų ir emisijų kainai ekonominis argumentas investuoti į efektyvumą tik stiprėtų.