Svarbi naujovė – mokestis bus taikomas ne visai siuntai, o kiekvienai muitinės deklaracijos pozicijai. Todėl vienoje siuntoje esančios skirtingų kategorijų prekės gali būti apmokestintos kelis kartus.
Svarbiausia trumpai
- Nuo 2026 m. liepos 1 d. ES įves laikiną 3 Eur muitą siuntoms, kurių vertė neviršija 150 Eur ir kurios atgabenamos iš ne ES valstybių.
- Mokestis bus taikomas kiekvienai muitinės deklaracijos pozicijai, o ne visai siuntai, todėl vienam užsakymui gali būti pritaikytas daugiau nei vienas 3 Eur mokestis.
- Galutinė importo kaina priklausys nuo tarifinių pozicijų skaičiaus, prekių klasifikavimo ir muitinei pateikiamų duomenų kokybės.
- Netikslūs ar pernelyg bendri prekių aprašymai gali apsunkinti muitinės procedūras ir padidinti neteisingo mokesčių apskaičiavimo riziką.
- Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. importuojamoms nuotolinės prekybos prekėms taps privalomi produktų identifikatoriai (PID).
- Grąžinant prekes nebeliks supaprastintos muitinės deklaracijų anuliavimo procedūros.
- Pokyčiai yra ES Muitų sąjungos reformos dalis, kuria siekiama suvienodinti konkurencijos sąlygas tarp ES ir trečiųjų šalių pardavėjų.
Pokyčiai paveiks visą tiekimo grandinę – nuo pardavėjų už ES ribų ir logistikos partnerių iki importuotojų bei galutinių pirkėjų. Įmonėms, kurių veikla priklauso nuo tiekimo iš trečiųjų šalių, verta iš anksto įvertinti, ar pardavimo, muitinimo ir grąžinimų procesai atitinka naujus reikalavimus.
3 Eur mokestis bus taikomas kiekvienai deklaracijos pozicijai
Europos Komisija nurodo, kad 3 Eur mokestis bus skaičiuojamas kiekvienai muitinės deklaracijos pozicijai. Viena pozicija gali apimti vieną arba kelias prekes, jeigu jos priskiriamos tam pačiam tarifiniam kodui, turi vienodą aprašymą ir, kai tai privaloma, tą pačią kilmės šalį.
Praktinis pavyzdys paprastas. Jeigu vienoje siuntoje yra penki vienodi marškinėliai, jie sudarys vieną deklaracijos poziciją, todėl bus taikomas vienas – 3 Eur – mokestis.
Tačiau jei užsakyme yra, pavyzdžiui, dvejos kelnės, iš kurių vienos pasiūtos iš medvilnės, o kitos – iš poliesterio, jos gali būti deklaruojamos kaip dvi atskiros pozicijos. Tokiu atveju mokestis siektų jau 6 Eur.
Galutinė importo kaina priklausys ne tik nuo siuntos vertės, bet ir nuo to, kaip prekės klasifikuojamos muitinės deklaracijoje.
Todėl pardavėjams teks skirti daugiau dėmesio prekių klasifikavimui ir jų aprašymams. Deklaracijos pozicijų skaičius gali reikšmingai padidinti galutinę pirkimo kainą, ypač kai viename užsakyme yra skirtingų kategorijų nebrangių prekių.
Mažos vertės užsakymams poveikis bus didžiausias
Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. į ES importuota beveik 5,9 mlrd. mažos vertės siuntų pozicijų. Jos sudarė apie 98 proc. visų importuojamų deklaracijų pozicijų, nors jų bendra vertė buvo santykinai nedidelė.
Pirmąjį 2025 m. pusmetį vidutinė vienos tokios pozicijos vertė siekė 8,82 Eur. Tai rodo, kad fiksuotas 3 Eur mokestis būtent šiame segmente turės didžiausią poveikį galutinei pirkėjo mokamai kainai.
Galutiniai importo kaštai priklausys nuo prekių vertės, deklaracijos pozicijų skaičiaus, pristatymo kainos ir pasirinktos muitinės procedūros. Kai kuriems verslams tai gali turėti įtakos tiek pelningumui, tiek pirkinių krepšelio formavimui.
Pirkėjui iš anksto parodyti tikslią galutinę kainą bus įmanoma tik tada, jei pardavėjas turės kokybiškus duomenis apie prekę – teisingą HS kodą, kilmės šalį ir kitą muitinei reikalingą informaciją.
Netikslūs prekių aprašymai didins riziką
Praktikoje už prekių aprašymą, tarifinį klasifikavimą ir deklaracijos pozicijų skaičių atsakys pardavėjas arba jo logistikos partneris.
Pernelyg bendri aprašymai, tokie kaip „aksesuarai“, „dovana“ ar „dalys“, gali apsunkinti muitinės procedūras ir padidinti neteisingo muito apskaičiavimo riziką.
Viena dažniausių mažos vertės siuntų problemų – nepakankamai konkretūs prekių aprašymai. Net jei siuntėjas nepateikia HS kodo, muitinės tarpininkas jį gali nustatyti, jeigu turi pakankamai informacijos. Tačiau kuo aprašymas abstraktesnis, tuo didesnė klaidų tikimybė.
Kad rizika būtų mažesnė, prekės aprašyme turėtų būti aiškiai nurodyta:
- kas tai per prekė;
- iš kokių medžiagų ji pagaminta;
- kokia jos paskirtis.
Nuo lapkričio taps privalomi PID
Šie pokyčiai sutampa su kitu ES e. prekybos kontrolės reformos etapu.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. verslas galės savanoriškai teikti produktų identifikatorius (PID), o nuo lapkričio 1 d. jie taps privalomi importuojamoms nuotolinės prekybos prekėms.
Tikslas – pagreitinti prekių identifikavimą ir efektyviau nustatyti produktus, kurie neatitinka ES reikalavimų.
Ruošiantis pokyčiams verta iš anksto peržiūrėti prekių katalogus, logistikos partneriams perduodamus duomenis ir muitinimo procesus. Vien padidinti siuntimo kainą 3 Eur nepakaks, jeigu muitinei teikiami duomenys bus netikslūs.
Grąžinimo procedūros taps sudėtingesnės
Įsigaliojus naujai tvarkai nebeliks galimybės supaprastinta tvarka anuliuoti muitinės deklaraciją grąžinant importuotą prekę.
Muito grąžinimas išliks galimas, tačiau bus vykdomas pagal bendrąsias muitinės procedūras.
Tai ypač aktualu mados, aksesuarų ir vartotojų elektronikos prekybininkams, kurių verslo modelyje grąžinimai sudaro reikšmingą pardavimų dalį.
Kuo tikslesni dokumentai bus parengti importo metu, tuo paprastesnės bus ir grąžinimo procedūros.
Pasirengti verta dar iki didžiausio prekybos sezono
Daugeliui e. prekybos įmonių antroji metų pusė reiškia didžiausią darbo krūvį.
Kai užsakymų skaičius sparčiai auga, tampa sudėtingiau vienu metu diegti naujas procedūras, tikslinti prekių duomenis ir koreguoti kainų pateikimą pirkėjams.
Todėl pasirengimą naujai tvarkai verta pradėti dar prieš prasidedant intensyviausiam rudens ir metų pabaigos prekybos sezonui.
Kodėl ES keičia taisykles?
Šie pakeitimai yra platesnės ES Muitų sąjungos reformos dalis.
Europos Komisijos duomenimis, 2024 m. į ES buvo importuota apie 4,6 mlrd. siuntų, kurių vertė neviršijo 150 Eur – vidutiniškai apie 12 mln. siuntų per dieną. Tai beveik dvigubai daugiau nei metais anksčiau.
Iki 2026 m. birželio 30 d. tokioms siuntoms dar taikoma muito lengvata, nors jos ir toliau apmokestinamos PVM bei turi atitikti visus muitinės reikalavimus.
Laikinas 3 Eur mokestis numatytas dvejų metų laikotarpiui. Vėliau planuojama pereiti prie įprastų muitų tarifų, priklausančių nuo konkrečios prekės rūšies.
Naujoji tvarka bus taikoma internetiniams pirkimams, kai prekės į ES siunčiamos iš trečiųjų šalių, nepriklausomai nuo to, ar jos perkamos pasaulinėse platformose, ar Europos parduotuvėse, naudojančiose sandėlius už ES ribų.
Europos Komisijos vertinimu, reforma siekiama ne tik užtikrinti efektyvesnį muitų surinkimą, bet ir sąžiningesnę konkurenciją, geresnę vartotojų apsaugą, didesnę produktų atitiktį ES reikalavimams ir veiksmingesnę masiškai importuojamų siuntų kontrolę.
