Šią savaitę pasirašytas memorandumas „STOP kelių gadinimui“, prie kurio prisijungė net 23 institucijos – nuo ministerijų ir kontrolės institucijų iki savivaldos bei verslo organizacijų. Tai signalas, kad problema pripažįstama sistemine. Tačiau kartu kyla klausimas: ar šįkart užteks ne tik deklaracijų, bet ir realių veiksmų?
Perkrautas transportas nėra naujas reiškinys. Tačiau iki šiol kontrolė dažnai buvo fragmentiška, o pažeidimų mastas – nuvertinamas.
Statistika tai patvirtina: 2025 m. patikrinus beveik 12 tūkst. krovininių transporto priemonių, viršsvoris nustatytas 215 atvejų. Iš pirmo žvilgsnio – tik 1,8 proc. Tačiau pati kontrolės logika rodo ką kita: kai kyla įtarimų ir transporto priemonė pasveriama, pažeidimai pasitvirtina net 4 iš 5 atvejų.
Tai leidžia daryti išvadą, kad problema yra ne atsitiktinė, o struktūrinė. Dar daugiau – 106 atvejai priskirti sunkiausiems pažeidimams, o dalis vairuotojų net atsisakė būti sveriami. Tai rodo ne tik taisyklių nepaisymą, bet ir sąmoningą jų ignoravimą.
Kelių kaina – visiems
Perkrauto transporto poveikis dažnai lieka nematomas, kol nepradeda byrėti pati infrastruktūra. Vienas perkrautas sunkvežimis gali padaryti tiek žalos, kiek šimtai ar net tūkstančiai lengvųjų automobilių. Tai reiškia, kad realią kainą už pažeidimus sumoka ne vežėjai, o visa visuomenė – per mokesčius, remontus ir prastėjančią kelių kokybę.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas šį kartą retorikos nešvelnina – pasak jo, su tokia praktika nebegalima taikstytis. Memorandumas turėtų tapti aiškiu signalu, kad kontrolė bus stiprinama, o atsakomybė – neišvengiama.
„Šiandien labai aiškiai pasakome: kelių gadinimui – stop. Tai bendras valstybės, savivaldos ir verslo susitarimas veikti išvien. Šiuo metu tikimybė būti patikrintam yra ypatingai maža, tačiau nuo šiol kontrolė bus stipresnė, patikrinimų – daugiau, o atsakomybė – neišvengiama“, – sako J. Taminskas.
Kontrolė: nuo formalumo prie realios rizikos
Iki šiol viena didžiausių problemų buvo paprasta – tikimybė būti patikrintam buvo per maža, kad atgrasytų nuo pažeidimų. Dabar žadama tai keisti iš esmės: didinti patikrinimų skaičių, stiprinti institucijų pajėgumus, plėsti svėrimo įrangą, pereiti prie nuolatinės, o ne epizodinės kontrolės.
Lietuvos transporto saugos administracija jau dabar akcentuoja, kad didesnis finansavimas leis ne tik dažniau tikrinti, bet ir efektyviau identifikuoti pažeidėjus.
„Kiekvieną dieną LTSA pareigūnai tikrina krovinines transporto priemones, tačiau akcija „STOP kelių gadinimui“ kontrolę keliuose dar labiau sustiprins. Didesnis finansavimas suteiks galimybę stiprinti pareigūnų komandą, didinti patikrinimų apimtis, įsigyti daugiau įrangos. Visi suprantame, kad bendras institucijų darbas ir sąžiningas verslo įmonių elgesys vežant neperkrautus krovinius saugo Lietuvos kelius“, – sako LTSA Patikrinimų keliuose skyriaus viršininkas Žilvinas Jaškūnas.
