LTSA nuotr.

Vežėjų pažeidimai kelia klausimų dėl baudų efektyvumo

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Lietuvos keliuose fiksuojami sisteminiai perkrauto krovininio transporto pažeidimai, o dalis vežėjų juos kartoja nuolat. Tai paaiškėjo tarpinstitucinės darbo grupės „Stop kelių gadinimui“ posėdyje, kuriame aptarti būdai, kaip stiprinti kontrolę ir užtikrinti realų poveikį pažeidėjams.

Pasak susisiekimo viceministrės Dovilės Sujetaitės, institucijos identifikuoja vadinamuosius „etatiniais pažeidėjais“ tampančius vežėjus, kurie sistemingai ignoruoja reikalavimus ir sąmoningai viršija leistiną transporto svorį.

„Esamos nuobaudos, deja, nėra pakankamai atgrasančios, todėl būtina tobulinti teisinę bazę, griežtinti baudas, kad galėtumėm veiksmingiau užkardyti piktnaudžiavimą ir apsaugoti kelius“, – sako susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) duomenimis, pernai patikrinta 11,9 tūkst. krovininių transporto priemonių, o 215 atvejų nustatyti leistino svorio viršijimo pažeidimai. Institucija pažymi, kad dalis pažeidėjų su itin dideliu viršsvoriu įkliūva net keliolika kartų per metus.

Didžiausia pažeidimų koncentracija fiksuojama medienos transportavimo sektoriuje. Be to, reikšminga dalis pažeidimų tenka užsienio vežėjams, ypač Lenkijos įmonėms, kurių atžvilgiu taikomos atsakomybės priemonės šiuo metu yra ribotos.

Baudos neatgraso

Šiuo metu už perkrautą krovininį transportą skiriamos baudos siekia nuo 140 iki 3,5 tūkst. eurų. Tačiau praktika rodo, kad daliai vežėjų ekonomiškai naudingiau sumokėti baudą nei laikytis nustatytų reikalavimų.

Tokį elgesį lemia paprasta logika – viršsvoris leidžia pervežti daugiau krovinio vienu reisu, taip sumažinant sąnaudas. Jei bauda yra mažesnė nei sutaupytos lėšos, ji praranda prevencinę funkciją.

Siūloma keisti sistemą iš esmės

Darbo grupė svarsto kelias kryptis, kurios galėtų pakeisti situaciją iš esmės. Viena pagrindinių – reikšmingai didinti baudas, kad jos atspindėtų realią ekonominę naudą, gaunamą pažeidžiant taisykles.

Taip pat siūloma įteisinti aiškų mechanizmą, leidžiantį apskaičiuoti keliams padarytą žalą ir ją išieškoti iš pažeidėjų. Tokiu atveju viršsvoris būtų vertinamas ne tik kaip administracinis pažeidimas, bet ir kaip finansinė žala infrastruktūrai.

Svarstoma ir griežtinti atsakomybę tais atvejais, kai vežėjai vengia kontrolės ar trukdo pareigūnams. Atskirai nagrinėjamas klausimas dėl efektyvesnių priemonių užsienio vežėjams, kurie šiuo metu ne visada patiria realias pasekmes.

Kontrolei reikės daugiau pajėgų

Posėdyje akcentuota, kad vien LTSA pajėgumų nepakanka. Siekiant efektyvesnės kontrolės, būtinas glaudesnis policijos, muitinės ir kitų institucijų bendradarbiavimas.

Taip pat svarstoma peržiūrėti resursų paskirstymą bei suteikti daugiau įgaliojimų savivaldybėms. Tikimasi, kad platesnis institucijų įsitraukimas leis operatyviau identifikuoti pažeidimus ir užkardyti jų pasikartojimą.

Sprendimų tikimasi iki vasaros

Darbo grupė, sudaryta susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu, vienija daugiau kaip 20 valstybės institucijų, savivaldos, verslo ir asociacijų atstovų. Ji renkasi kas dvi savaites ir iki liepos 1 d. planuoja parengti konkretų sunkiasvorių transporto kontrolės stiprinimo planą.

Tikimasi, kad siūlomi pokyčiai neapsiribos vien baudų didinimu, bet apims ir platesnę sisteminę reformą – nuo efektyvesnio žalos išieškojimo iki pažangesnių kontrolės priemonių bei tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo.

Paantraštės:

Taip pat perskaitykite