Ketvirtajame darbo grupės posėdyje daugiausia dėmesio skirta priemonėms, kurios turėtų padėti efektyviau kontroliuoti sunkiasvorių transporto priemonių viršsvorį ir užkirsti kelią kelių niokojimui. Aptartos tiek teisinės, tiek praktinės iniciatyvos, kurias planuojama įgyvendinti iki 2028 metų.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė teigia, kad vien pavienių patikrų keliuose nebepakanka.
„Akivaizdu, kad pavienės patikros keliuose problemos neišspręs – reikalingi sisteminiai pokyčiai. Šiandien jau rengiame konkretų veiksmų planą: nuo griežtesnių baudų ir platesnių kontrolės įgaliojimų iki modernesnės svėrimo įrangos bei automatizuoto pažeidimų fiksavimo. Mūsų tikslas – efektyviai veikianti kontrolės sistema, kuri funkcionuotų prevenciškai, bet esant pažeidimams užtikrintų savalaikį baudų taikymą“, – sako viceministrė.
Numatoma plėsti kontrolės tinklą
Rengiamame plane svarstoma peržiūrėti atsakomybės taikymo mechanizmus bei plėsti kontrolės infrastruktūrą šalies keliuose. Tarp siūlomų priemonių – didesnės baudos už viršsvorį, atsakomybės taikymas ne tik vairuotojams ar krovinio siuntėjams, bet ir krovinio gavėjams.
Taip pat planuojama suteikti daugiau kontrolės įgaliojimų savivaldybių pareigūnams bei stiprinti užsienio vežėjų priežiūrą.
Vienas pagrindinių tikslų – didinti automatizuotos kontrolės mastą. Numatoma plėsti automatinių svarstyklių tinklą, stiprinti Lietuvos transporto saugos administracijos pajėgumus, įsigyti daugiau mobilios svėrimo įrangos ir didinti kontrolės ekipažų skaičių.
Ministerija taip pat siekia spartinti pažeidimų administravimą, kad viršsvorio pažeidimai būtų fiksuojami ir baudos skiriamos operatyviau.
Savivaldybės problemą mato, tačiau resursų trūksta
Posėdyje daug dėmesio skirta ir vietinės reikšmės kelių būklei. Lietuvos savivaldybių asociacijos atlikta apklausa rodo, kad sunkiasvorių transporto priemonių daroma žala aktuali daugumai savivaldybių, tačiau realią viršsvorio kontrolę vykdo tik nedidelė jų dalis.
Savivaldybės nurodo, kad tam trūksta tiek įgaliojimų, tiek finansinių ir techninių resursų. Nuomonės dėl platesnių kontrolės galių suteikimo išsiskiria, tačiau dalis savivaldos atstovų tokią galimybę vertintų palankiau, jei tam būtų numatytas valstybės finansavimas.
Didesnis vaidmuo geležinkeliams
Darbo grupėje taip pat aptartas geležinkelių potencialas mažinant apkrovas automobilių keliuose. LTG grupės duomenimis, vienas pilnai pakrautas krovininis traukinys gali sumažinti eismą šalies keliuose maždaug 150–200 vilkikų.
Dėl to siūloma svarstyti papildomas skatinimo priemones intermodaliniams vežimams – investicijas į privažiuojamąją infrastruktūrą, krovos aikšteles ir kitus logistikos sprendimus.
Kelių remontui tenka vis didesnė našta
Perkrautas transportas išlieka viena pagrindinių spartesnio kelių nusidėvėjimo priežasčių. Dėl viršsvorio keliai greičiau praranda tvirtumą, formuojasi provėžos, įtrūkimai ir duobės, o jų remontas reikalauja didelių investicijų.
Ministerija tikisi, kad naujasis veiksmų planas leis ne tik efektyviau kontroliuoti pažeidėjus, bet ir sumažins ilgalaikes valstybės išlaidas kelių infrastruktūros priežiūrai bei remontui.
