Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Ar sunkvežimio vairuotojo darbas yra susijęs su tuo, kad kiekvienas sustojimas ir pertrauka yra kaip bausmė, kuri turi būti atlikta automobilių stovėjimo aikštelėje? Ar vairuotojai darbe tikrai gali keliauti ir aplankyti įdomias vietas Europoje? Ar galiausiai vairuotojas gali su savimi pasiimti dviratį ir leistis į kelionę, vietoj to, kad sėdėtų visą savaitgalį vilkiko kabinoje? Apie visą tai pokalbyje su vairuotoju, kuris atrado puikų būdą suderinti darbą su malonumu.

-
+

Nuotr. TransJobs.eu

TransJobs.eu: Ar seniai esate profesionalus vairuotojas?

Alexas Stalskis: Priklauso nuo to, kaip į tai pažvelgti. C + E kategorijos vairuotojo pažymėjimą turiu nuo 2015 m. Keturis mėnesius važinėjau tarptautiniais maršrutais vilkiku su užuolaidine priekaba – be jokių papildomų mokymų, vienas pats. Mane priėmė smulkus antrarūšis vežėjas. Kiti arba nenorėjo manęs priimti dėl patirties stokos, arba pasiūlydavo važinėjimą šalies viduje ar pameistrystę dviejų vairuotojų įguloje. Nė vienas iš šių variantų manęs nedomino, norėjau tik savarankiškai važinėti tarptautiniais maršrutais. Ir tai pavyko. Žinoma, tas antrarūšis vežėjas manė, kad jei neturiu patirties, jis gali mane maustyti. Nieko panašaus – greitai su juo atsisveikinau, sudaręs taikos sutartį teisme.

Po to turėjau trumpą pertrauką, o 2016 m. rugpjūtį baigiau ADR kursus cisternoms ir vėl pradėjau ieškotis darbo šioje srityje. Apskambinau apie 100 bendrovių iš Vokietijos, Anglijos, Švedijos ir Lenkijos. Galiausiai pavyko susitarti su Lenkijos įmone. Su ja dirbu jau pusantrų metų ir labai vertinu santykius su savo darbdaviu.

TransJobs.eu: Iš kur kilio mintis tapti profesionaliu vairuotoju?

Alexas Stalskis: Tiesą sakant, tokios minties apskritai neturėjau. Esu baigęs vairuotojų mokyklą, už vairo sėdau būdamas 13 metų. Prieš sunkvežimius turėjau privatų autovežį, vežiodavau automobilius ir jais prekiaudavau. Vėliau, kai užsiregistravau kaip bedarbis, birža pasiūlė man profesinį mokymą kategorijai C + E. Kaip automobilizmo mėgėjas mielai pasinaudojau šia galimybe. Sąlyga buvo viena: po mokymo privalėjau dirbti vairuotoju ne mažiau kaip pusę metų. Taigi pradėjau tarsi spaudžiamas, bet man patiko ir darau tai iki šiol.

-
+

Nuotr. TransJobs.eu

TransJobs.eu: Kaip gimė idėja su dviračiu?

Alexas Stalskis: Kadaise važiavau kemperiu [nameliu ant ratų], kurio gale buvo prikabintas dviratis, ir pagalvojau, kad tai yra geras dalykas – turėti dviratį kelionėje. Netrukus po to pamačiau rusą, važiuojantį cisterna, kuris turėjo dviratį už kabinos. Ir nusipirkau stovą dviračiui – tokį paprastą, montuojamą ant lengvojo automobilio stogo. Sumontavau jį sunkvežimyje ir štai – turiu jį.

TransJobs.eu: Nuo kada tokiu būdu leidžiate laiką stovėjimo ir poilsio metu?

Alexas Stalskis: Nuo to laiko, kai gavau naują „Volvo”. Ieškodamas naujo darbo, atsižvelgdavau ne tik į gerą atlyginimą, bet ir į darbo sąlygas. Taip pat buvo svarbu, kad transporto priemonė būtų priskirta tik man. Kai įsidarbinau, vadovas davė man 6 metų senumo „Scania R420″ su trijų kamerų cisterna. Dėl kažkokių priežasčių jis greitai pripažino, kad esu vertas gauti naują sunkvežimį, ir po keturių mėnesių pažadėjo, kad greitai turėsiu naują sąstatą. Žodį tesėjo. Gavau naują „Volvo FH4″ su Vanhool cisterna. Joje sumontavau dviračio laikiklį ir taip viskas prasidėjo.

TransJobs.eu: Ar visada yra galimybė kažkur pasivažinėti dviračiu? Nebūna taip, kad kartais privalote likti automobilių stovėjimo aikštelėje ir prižiūrėti automobilį su kroviniu?

Alexas Stalskis: Žinoma, ne visada yra tam galimybių. Vairuoju cheminių medžiagų cisterną, dažnai su oranžiniu ADR ženkliuku, todėl ne visada turiu galimybę pastatyti vilkiką dviračiui patogioje vietoje. Ypač kai gabenu benziną – tuomet turiu likti šalia ir saugoti vilkiką nuo nemokamų degalų mėgėjų. Arba žiemą – tada dviračio su savimi iš viso nesivežu. Nemėgstu šalčio, tad vis tiek jo nenaudočiau. Bet yra daug kitų galimybių pasivažinėti.

Dažnai būna, kad nuimu dviratį ne tik tam, kad pasivažinėčiau po apylinkes, bet ir kad nuvažiuočiau į maisto prekių parduotuvę šviežios duonos. Vaikinai iš sunkvežimių turi problemų su apsipirkinėjimu. Tiems, kurie važinėja tais pačiais maršrutais, lengviau, nes jie jau žino tinkamas vietas, važiavimo laiką ir tinkamai pasirūpina. Tiems, kurie nevažinėja nuolatiniais maršrutais, kaip aš, yra blogiau. Vis naujos, nepažįstamos vietos. Kai kurie prašo pagalbos vaikinų iš autobusų. Įvairiai būna. Man nei vienas dar nėra padėjęs. O dabar, kai turiu dviratį, neprivalau nieko prašyti pagalbos. Dviratis yra tiesiog praktiškas, ir ne tik savaitgaliais. Jis ne tik palengvina darbą ir padeda palaikyti fizinę formą, jis yra mano šaldytuvo pagalbininkas darbo metu.

TransJobs.eu: O kaip tuo atveju, jeigu pasistatei vilkiką prie greitkelio ir sunku važinėtis dviračiu?

Alex Stalskis: Nieko. Stoviu prie greitkelio. Bet vasarą arba pasirenku navigacijoje stovėjimo aikšteles taip, kad būtų išvažiavimas į vietinį kelią, arba stoviu „Autohof“ tipo aikštelėje, esančioje ant šalutinio kelio netoli greitkelio.

Taip pat dažnai renkuosi pramonines zonas. Navigacijoje esu nustatęs pramoninių zonų rodymą – iš ten jau dviračiu labai paprasta išvažiuoti kur tik norisi. Kiti vilkikų vairuotojai nemėgsta sustoti šiose zonose, nes žinote… tualetų nėra, maisto nėra, dušo nėra. Bet kai yra dviratis, tai ir iš pramoninės zonos galima nuvažiuoti kur tik nori ir surasti tą patį dušą. Man tai tinka.

-
+

Nuotr. TransJobs.eu

TransJobs.eu: Ar kada nors išsiruošiate į pasivažinėjimus dviračiu kartu su kitais vairuotojais?

Alexas Stalskis: Kitus vairuotojus su dviračiais sutinku labai retai. O jeigu ir sutinku, kažkaip nesusiklosto taip, kad kartu kur nors išsiruoštume. Bet niekada nesakyk niekada – turiu vilties, kad šią vasarą tai pasikeis.

TransJobs.eu: Ar rekomenduotumėte dviratį kitiems savo kolegoms?

Alexas Stalskis: Aš nelabai linkęs kam nors ką nors rekomenduoti, nes nemėgstu kištis į kitų gyvenimą. Kiekvienas pats geriausiai žino, kaip organizuoti savo laiką. Tačiau kalbuosi apie tai su bičiuliais, pateikiu faktus. O jie gana vienareikšmiškai rodo dviračio naudą. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad blogesnėje padėtyje yra tie, kurie vairuoja kas kart kitus vilkikus arba turi tentines puspriekabes arba refrižeratorius be padėklų dėžės. Na, ne kiekvienas turi tokias geras sąlygas, kaip aš, reikia tai pripažinti.

Bet teoriškai, taip – rekomenduočiau kiekvienam. Vilkikų vairuotojai turi mažai galimybių judėti. Tie su tentinėmis puspriekabėmis dar šiek tiek pašokinėja aplink krovinį su tvirtinimo diržais, bet cisternoje judėjimo tikrai nedaug, o sveikatai jis yra būtinas. To įrodinėti tikriausiai niekam nereikia.

TransJobs.eu: Daugelis vairuotojų pertraukų metu mieliau sėdi ir žiūri filmus arba geria alų. Kaip galėtumėte juos įtikinti, kad pasektų Jūsų pavyzdžiu?

Alexas Stalskis: Iš viso jų neįtikinėčiau. Kiekvienas gyvena savo gyvenimą, kiekvienas turi teisę laisvai spręsti, kaip jam gyventi. Kaip jau sakiau: nenoriu niekam nurodinėti, kaip jam gyventi, nes nemėgstu, kai kas nors bando kištis į manąjį. Žmonės turi skirtingus poreikius, ir aš tai gerbiu. Yra tokių, kuriems, kad būtų laimingi, filmų reikia labiau, nei dviračio, ir nesvarbu, kad, mano nuomone, dviratis yra daug geresnis, ypač dirbant tokį darbą. Kiekvienas turi savo kelią į laimę. Vieno kelyje yra alus, kito – dviratis, trečio – filmai, dar kitas dirba biure, trečias daro kokį nors kitą biznį… pasaulis yra margas. Todėl niekam nenurodinėsiu, ką jis turi daryti kelyje.

Beje, daugeliui būtent aš asu keistuolis. Esu visiškas abstinentas nuo gimimo. Niekada nerūkiau cigarečių, savo laiku reguliariai lankiausi treniruoklių salėje, praktikavau kovos menus. Dviračiu važinėjau į mokyklą (30 km į vieną pusę) ir į praktiką (17 km), tad jis visada mane lydėjo. Be to, nuo 2006 metų nežiūriu televizoriaus, neturiu jo namuose. Kompiuteryje turiu TV kortelę, bet nejungiu antenos. Nusibodo šitas šlamštas. Tai tik laiko gaišimas. Internete kartais pasižiūriu TVN Turbo, bet ir tai retai.

TransJobs.eu: Kokias įdomias vietas aplankėte dviračiu? Ar sutikote kokius nors įdomius žmones?

Alex Stalskis: Susitikau su keliais žmonėmis, bet neslėpsiu – neužmezgiau dėl to jokių pažinčių. Tai ne pasaka. Aš mėgstu važinėti greitai, taip pat ir dviračiu. Tai nėra sąlygos palankios pažintims. Jei kur nors sustoju, tai tik pailsėti, kažką nusipirkti, kažką padaryti. Nepakankamai gerai moku kalbas, kad dialogai su užsieniečiais būtų efektyvūs.

O kalbant apie įdomias vietas… jų šiek tiek buvo. Bet jei turėčiau dabar jas išvardyti, negalėčiau. Aš ne visada patikrinu, kaip vadinasi viena ar kita vietovė, aš to neužrašinėjau ir neprisimenu. Nelankau tam, kad rašyčiau kronikas. Tik įdomumo dėlei, nieko daugiau. Dviratis man yra daugiau sveikata nei turizmas tikrąja to žodžio prasme.

TransJobs.eu: Jei kas nors norėtų važinėti dviračiu, kaip Jūs, nuo ko jam reikėtų pradėti? Ar reikalingi kažkokie leidimai, pavyzdžiui, stovo montavimui?

Alexas Stalskis: Na, daugelis turėtų pradėti nuo… darbdavio pakeitimo. Deja, daugelyje bendrovių į tai greičiausiai žiūrėtų kreivai… aš taip manau. Tikriausiai ne vienas darbdavys neleistų įrengti tokios privačios įrangos savo įmonės transporto priemonėje. Be to, tai galėtų padaryti tik tie, kurie turi priskirtą nuolatinį vilkiką ar visą sąstatą. Be to, tokia galimybė yra, kai važinėji su cisterna, trumpu konteineriu, su iso-tank cisterna, su stiklo transportavimo puspriekabe, su gabaritais. Bet mačiau ir vairuotoją, kuris turėjo sulankstomą dviratį ir vežiojo jį keleivio vietoje kabinoje. Jei yra noras, atsiras ir galimybė.

Kalbant apie leidimus… aš nieko neklausiau. Turiu puikų bosą. Anksčiau jau turėjau leidimą keletui asmeninių įrangos dalykėlių. Aš darau savo darbą, bet savaip. Svarbu rezultatas. Taigi, dviračio laikiklį įrengiau be boso leidimo. Žinoma, viršininkas apie jį žino, bet pamatė jau gatavą įrangą, su pritvirtintu dviračiu. Skėlė juokelį ir tiek. Man toks bosas tai tikras bosas… nes kartais galima prie ko nors prisi**sti, bet kai tam tikrai yra rimta priežastis. O kiti dalykai, jei tai nekenkia įmonei, kam tai trukdo?

Patenkintas vairuotojas yra geriau nei nepatenkintas. Tai paprasta. Prastesnės smulkios transporto įmonės, nors šiek tiek ir gaudosi transportavime, nedaug žino apie žmogiškųjų išteklių valdymą ir nuolat kelia skelbimus apie naujų vairuotojų paiešką, nes darbuotojai išsilaksto.

Grįžtant prie temos, galiu pasakyti, kad daugelis vairuotojų neturi galimybės važinėtis su dviračiu dėl techninių priežasčių, kiti – nes dirba tokioms smulkioms transporto įmonėms. O dar kitų tai paprasčiausiai nedomina. Pas mus įmonėje aš jau praminiau šį taką, bet kol kas niekas nepasekė mano pėdomis, nors du vaikinai išreiškė tokį ketinimą. Bet prasidėjo antras sezonas, o jie šio ketinimo dar nerealizavo. Gal po šio straipsnio kažkas pasikeis? ;).

Mano stovo montavimas truko pusvalandį, o galima dar greičiau. Keturi varžteliai ir dviejų skylių išgręžimas – viskas. Aliuminio stovas kainavo 60 zlotų su siuntimu, jame buvo rakinamas dviračio laikiklis. Papildomai pirkau dvi plienines kilpas su užraktais, nes kaip žinome – kelyje visko būna, nors dviračio vagystės bandymų nebuvo niekada, o kaip matome nuotraukoje, vežioju neblogą daiktą už 2 000 zlotų. Tad jeigu kažkas teisinasi tuo, kad bijo vagystės, tai yra menkas pasiteisinimas.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros