Infrastruktūros stoka lemia tai, kad vairuotojai dažnai priversti ilsėtis nesaugiose vietose – greitkelių pakelėse ar pramoninėse zonose, rizikuodami tiek savo saugumu, tiek kroviniu.
„Brucargo“ – Briuselio oro uosto krovinių zonoje – yra tik viena sunkvežimių stovėjimo aikštelė, ir ji nuolat perpildyta“, – pažymi K. Vandevelde.
Flandrijos transporto ir logistikos asociacijos „Transport i Logistiek Vlaanderen“ atstovas Fredericas Keymeulenas teigia, kad pagrindinė stovėjimo aikštelių perkrovos priežastis – intensyvus tarptautinis tranzitas.
Belgija yra strategiškai svarbi tranzito šalis, todėl čia sustoja daug užsienio vežėjų. Tuo pat metu vietos transporto įmonės taip pat naudojasi infrastruktūra trumpoms pertraukoms.
Griežti darbo ir poilsio laiko reikalavimai dar labiau apsunkina situaciją – vairuotojai privalo sustoti laikydamiesi reglamento, net jei tinkamų vietų tam nėra.
Investicijos neatsveria paklausos
Belgijos Kelių ir transporto agentūra pastaraisiais metais įrengė papildomų stovėjimo vietų ir sanitarinių mazgų, tačiau paklausa vis dar viršija pasiūlą. 2023 m. profesinės sąjungos BTB-ABVV tyrimas parodė, kad 90 proc. vairuotojų ne visada randa vietą nakvynei.
„Naujoms aikštelėms vietos praktiškai nebėra“, – teigia F. Keymeulenas.
Flandrijos mobilumo ministrė Annick De Ridder parlamente pareiškė, kad sunkvežimių stovėjimo klausimas pirmiausia yra logistikos sektoriaus atsakomybė. Tačiau sektoriaus atstovai pabrėžia, jog ne visos įmonės turi galimybių įrengti pakankamas aikšteles prie pakrovimo ar iškrovimo vietų.
Alternatyvos: vandens transportas ir naktinis darbas
Asociacija „Transport i Logistiek Vlaanderen“ siūlo svarstyti alternatyvius sprendimus – didinti vidaus vandens transporto naudojimą ar plėtoti naktinio darbo galimybes kituose sektoriuose.
Nors sunkvežimių vairuotojai gali dirbti naktimis, pakrovimo ir iškrovimo infrastruktūra tokiu metu dažnai neveikia, todėl vairuotojai vis tiek priversti ieškoti stovėjimo vietų.
Kaip problemą sprendžia kitos šalys?
Sunkvežimių stovėjimo vietų trūkumas aktualus daugelyje Europos Sąjungos šalių.
Vokietijoje pradėtas projektas „Telematinė stovėjimo sistema Hunsrück West“ prie A61 greitkelio. Įdiegus skaitmeninę eismo valdymo sistemą, stovėjimo vietų skaičius padidėjo nuo 50 iki 78 be papildomos infrastruktūros plėtros. Įskaičiavus papildomai suprojektuotas erdves, bendras vietų skaičius siekia 88.
Iki 2030 m. Vokietija planuoja panašią technologiją įdiegti dar 50 objektų, projektui numatydama apie 900 tūkst. eurų ir steigdamas telematinio parkavimo kompetencijos centrą.
Austrijoje taikomas vadinamasis išmanusis koloninis parkavimas. Transporto priemonės statomos viena po kitos, o įvažiavimo kontrolės sistema priskiria vietą pagal planuojamą išvykimo laiką. Tokiu būdu maksimaliai išnaudojama esama erdvė, ypač ten, kur teritorijos plėtra ribota.
