Projektą koordinavo Dortmundo taikomųjų mokslų universitetas. Tyrėjai siekė sukurti sistemą, leidžiančią realiuoju laiku matuoti ašių apkrovas, krovinio pasiskirstymą ir kelio dangos apkrovas tiesiogiai puspriekabėje – be papildomų sustojimų ar atskirų svėrimo procedūrų.
Nuo puspriekabės iki mobilios laboratorijos
Bandymų metu puspriekabės buvo aprūpintos tempimo matuokliais, pagreičio jutikliais ir išmaniąja analizės programine įranga. Taip pat integruotos pneumatinės oro pagalvės su jutikliais, sukurtos bendradarbiaujant su pramonės partneriais. Duomenys apie apkrovas, vibracijas ir ašių svorius nuolat perduodami per telematiką į debesijos sistemas, kur jie analizuojami.
Technologija testuota realiuose maršrutuose, skirtingomis pakrovimo sąlygomis. Tai leido sukurti patikimą duomenų bazę ir įvertinti sistemos tikslumą ne laboratorijoje, o eksploatacijos sąlygomis.
Mažiau nei 1 proc. paklaida – be svarstyklių
Universiteto duomenimis, tinkamai sukalibruota sistema leidžia nustatyti krovinio ir ašių apkrovas su mažesniu nei 1 proc. nuokrypiu, palyginti su stacionariomis sunkiasvorių transporto priemonių svarstyklėmis. Vežėjams tai reiškia labai apčiuopiamą naudą: nereikia vykti į svėrimo punktus, galima nuolat stebėti apkrovas važiuojant ir sumažėja perkrovimo bei baudų rizika.
Be to, jutiklių duomenys gali būti naudojami prognozuojamai techninei priežiūrai. Apkrovų ir vibracijų pokyčiai leidžia anksčiau pastebėti padangų, stabdžių ar pakabos problemas, dar prieš atsirandant gedimams ar neplanuotoms prastovoms.
Projekto vadovas prof. dr. Yves Rosefort pabrėžia, kad skirtingų jutiklių ir pažangios analizės derinys leidžia sukurti sudėtingą, bet itin galingą sistemą, kuri gali tapti nauju techniniu standartu.
Kelio būklės stebėsena – institucijoms
Projektas neapsiriboja vien vežėjų interesais. Naudojant dirbtinio intelekto algoritmus, sistema gali identifikuoti kelio pažeidimus, pavyzdžiui, duobes, važiuojant įprastu maršrutu. Skelbiama apie maždaug 80 proc. aptikimo tikslumą.
Tokie duomenys gali būti aktualūs kelių priežiūros institucijoms. Jie ne tik padeda nustatyti pažeidimus, bet ir leidžia analizuoti realias apkrovas, kurias sukuria sunkusis transportas. Vokietijos Federalinis kelių tyrimų institutas (BASt) jau yra išreiškęs susidomėjimą tyrimo rezultatais.
Kainos klausimas ir verslo logika
Nors technologijos potencialas akivaizdus – mažiau prastovų, tikslesnis planavimas, geresnis parko valdymas – lieka ekonominis barjeras. Itin konkurencingoje transporto rinkoje net kelių šimtų eurų papildoma investicija į vieną puspriekabę gali būti jautri.
Todėl diskutuojama apie skatinimo modelius, pavyzdžiui, kelių mokesčio nuolaidas tiems vežėjams, kurie anonimizuotus kelio būklės duomenis perduotų viešajam sektoriui. Tokiu atveju dalis investicijos galėtų būti kompensuojama per mažesnius eksploatacinius kaštus.
Teisinė bazė jau leidžia
Europos Sąjungos lygmeniu leistinus sunkvežimių svorius ir ašių apkrovas reglamentuoja Direktyva 96/53/EB, papildyta Direktyva (ES) 2015/719. Jose nenumatyta konkreti technologija, tačiau aiškiai leidžiama naudoti tiek infrastruktūroje įrengtas, tiek transporto priemonėse integruotas svėrimo sistemas, jei jos yra patikimos ir suderinamos.
Kol kas 2026 m. nėra prievolės montuoti jutiklius sunkvežimiuose ar puspriekabėse, o valstybės narės daugiausia remiasi atsitiktiniais patikrinimais ir „Weigh-in-Motion“ sistemomis. Vis dėlto teisinė sistema sudaro prielaidas tokiems sprendimams plisti.
Jei technologijos kaina mažės, o reguliacinė aplinka skatins duomenų naudojimą infrastruktūros priežiūrai, sunkvežimis kaip kelio skeneris gali tapti nebe eksperimentu, o kasdienybe. Transporto sektoriui tai reikštų dar vieną žingsnį link duomenimis grįsto, efektyvesnio ir saugesnio veiklos modelio.
