1 tendencija DI agentai taps operaciniais veikėjais
Autonominiai, specializuoti DI agentai vis dažniau perima konkrečias užduotis tiekimo grandinėje. Jie realiuoju laiku aptinka nukrypimus – pavyzdžiui, vėlavimus transporte ar sutrikimus medžiagų srautuose – ir automatiškai inicijuoja korekcinius veiksmus.
Transporto logistikoje tai gali reikšti, kad DI agentas, pastebėjęs pristatymo vėlavimą, pats įvertina alternatyvius maršrutus, transporto priemones ar perkrovimo scenarijus. Keli agentai veikia lygiagrečiai, dalijasi informacija ir formuoja vadinamąją kolektyvinę intelektinę logiką, todėl planavimas, sandėliavimas, dispozicija ir siuntų valdymas tampa glaudžiau susieti ir spartesni.
2 tendencija: DI taps programinės įrangos architektūros pagrindu
Naujos kartos logistikos programinė įranga nebebus tiesiog „papildyta DI“. Ji bus kuriama kaip DI-native – tai reiškia, kad mokymasis, duomenų apdorojimas ir sprendimų priėmimo logika bus integruoti į pačią sistemos architektūrą.
Kartu keičiasi ir programinės įrangos kūrimo procesai: automatizuotas testavimas, DI palaikomas programavimas ir nuolatinis modelių mokymas tampa standartu. Logistikos įmonėms tai reiškia, kad nebeužtenka vien naudoti DI įrankius – būtina ugdyti vidines kompetencijas, leidžiančias vertinti DI siūlomus planus, suprasti algoritmų logiką ir juos tobulinti.
3 tendencija: specializuotos ir moduliškai jungiamos DI sistemos
Vietoje universalių, viskam pritaikytų modelių, transporto ir logistikos įmonės vis dažniau renkasi specializuotas DI sistemas, apmokytas naudojant konkrečios pramonės duomenis. Tokie sprendimai leidžia pasiekti tikslesnes prognozes ir patikimesnius sprendimus – pavyzdžiui, talpų prognozavimo, maršrutų planavimo ar specifinių operacinių sprendimų srityse.
Modulinė architektūra leidžia lanksčiai sujungti atskirus posistemius – transporto priemonių prieinamumą, maršrutų planavimą, laiko langų valdymą – į vientisą, adaptuojamą sprendimų ekosistemą.
4 tendencija: skaidrumas ir atitiktis taps būtinybe
Įsigaliojus ES Dirbtinio intelekto aktui, taip pat tokiems reglamentams kaip NIS2 ar Kibernetinio atsparumo aktas, įmonės privalo įrodyti, kad jų DI sistemos veikia saugiai, skaidriai ir laikantis teisės aktų.
Atsiranda vadinamieji DI „stebimumo“ (observability) įrankiai, leidžiantys realiuoju laiku sekti sprendimų priėmimo procesus, sistemos veikimą ir saugumo būklę. Logistikos paslaugų teikėjams tai reiškia ne tik gebėjimą suprasti, kodėl sistema priėmė vieną ar kitą sprendimą, bet ir užtikrinti, kad šie sprendimai būtų dokumentuojami ir audituojami bet kuriuo metu.
5 tendencija: nauji vaidmenys ir kitoks bendradarbiavimas
DI diegimas keičia darbo pasidalijimą logistikos įmonėse. Dispečeriai, planuotojai ir pamainų vadovai vis glaudžiau dirbs kartu su DI sistemomis, kurios teiks rekomendacijas, prognozes ir sprendimų variantus.
Atsiranda nauji vaidmenys duomenų analizės, sistemų priežiūros ir procesų optimizavimo sandūroje. Todėl sėkmingos įmonės jau dabar investuoja į darbuotojų mokymą ir pokyčių valdymą, siekdamos paruošti organizacijas kasdieniam darbui su DI.
2026-ieji taps lūžio metais
2026 metai taps dirbtinio intelekto brandos etapu logistikos sektoriuje. Įmonės, kurios jau dabar investuoja į specializuotas, skaidrias ir reglamentus atitinkančias DI sistemas bei ugdo darbuotojų gebėjimą sąmoningai su jomis dirbti, įgis apčiuopiamą konkurencinį pranašumą.
DI vystosi iš papildomo įrankio į integralią vertės grandinės dalį, turinčią tiesioginį poveikį efektyvumui, atsparumui ir reakcijos greičiui vis labiau skaitmenizuotoje transporto rinkoje.
