2025 m. gruodžio pradžioje rimta avarija įvyko Am Blauen Stein poilsio aikštelėje, esančioje A61 greitkelyje Šiaurės Reino–Vestfalijos žemėje Vokietijoje. Lengvasis automobilis, netoli poilsio aikštelės išvažiavimo, atsitrenkė į stovinčio vilkiko su puspriekabe galą.
Sunkvežimis buvo sustojęs netoli išvažiavimo, nes visos oficialios stovėjimo vietos buvo užimtos. 53 metų keleivis žuvo vietoje, o 49 metų vairuotojas patyrė gyvybei pavojingų sužalojimų.
Vos prieš kelis mėnesius, 2025 m. liepą, panaši tragedija įvyko Varrelheide-Nord poilsio aikštelėje, esančioje A2 greitkelyje netoli Hanoverio. Automobilis dideliu greičiu atsitrenkė į pastatytą priekabą. Vienas žmogus žuvo, dar trys buvo sunkiai sužeisti. Greitkelis buvo uždarytas kelioms valandoms.
Abiem atvejais sunkvežimiai jau stovėjo – jie nejudėjo ir nedalyvavo aktyviame eisme. Tai kelia esminį klausimą: ar šias avarijas galima paaiškinti tik vairuotojų kaltėmis?
Problema neapsiriboja viena šalimi
Panašūs incidentai fiksuojami ir kitose valstybėse. Belgija 2026 m. sausio 30 d. lengvasis automobilis susidūrė su pastatytu sunkvežimiu, o vairuotojas buvo sunkiai sužeistas. Kaip ir Vokietijoje, sunkvežimis stovėjo.
Šie atvejai rodo pasikartojantį modelį: vairuotojai laikosi privalomo poilsio taisyklių, tačiau tai daro infrastruktūroje, kuri nebepajėgia jų priimti.
Vairuotojai tarp įstatymo ir realybės
Europos teisės aktai aiškiai įpareigoja vairuotojus laikytis vairavimo ir poilsio laiko normų. Tačiau daugelyje regionų oficialios stovėjimo aikštelės užsipildo likus valandoms iki vakaro. Vairuotojai atsiduria dilemoje: tęsti važiavimą ir pažeisti įstatymą arba sustoti vietoje, kuri gali būti nesaugi ar formaliai netinkama.
Tai nėra individualaus elgesio problema. Tai sisteminio lygmens infrastruktūros trūkumo pasekmė.
ES masto deficitas – šimtai tūkstančių vietų
Europos Komisijos ir sektoriaus organizacijų duomenimis, Europos Sąjungoje trūksta kelių šimtų tūkstančių sunkvežimių stovėjimo vietų, ypač pagrindiniuose transporto koridoriuose.
ADAC ne kartą pabrėžė, kad Vokietijoje sunkvežimiai dažnai statomi įvažiavimo ar išvažiavimo juostose ne dėl vairuotojų aplaidumo, o todėl, kad oficialios aikštelės būna pilnos gerokai prieš prasidedant naktinio poilsio laikotarpiams.
Tarptautinė vežėjų sąjunga (IRU) taip pat nuosekliai sieja saugių stovėjimo vietų trūkumą su kelių sauga, krovinių nusikalstamumu ir vairuotojų gerove. Organizacija akcentuoja, kad taisyklių vykdymas, nesuteikiant infrastruktūros, pastato vairuotojus į neįmanomą padėtį.
Dideli vežėjai, tokie kaip „Girteka“, viešai atkreipė dėmesį, kad infrastruktūros trūkumai daro įtaką ir vairuotojų trūkumui. Nuolatinė nežinia, ar pavyks rasti legalią vietą poilsiui, didina stresą ir mažina profesijos patrauklumą.
Kaltės klausimas – ar jis nukreiptas ne ten?
Vertinant šias tragedijas kartu, jos rodo sisteminę infrastruktūros krizę, o ne pavienius drausmės pažeidimus. Stovintys sunkvežimiai tampa pavojingais objektais tik tada, kai kelio infrastruktūra nebesugeba užtikrinti saugių alternatyvų.
„Nelegalus parkavimas“ dažnai tampa patogia etikete, tačiau ji neatsako į esminį klausimą: ar valstybės suteikia pakankamai teisėtų ir saugių galimybių laikytis įstatymų?
Kol investicijos į stovėjimo infrastruktūrą nepasivys eismo srautų ir reguliavimo reikalavimų, panašios tragedijos gali kartotis. Ir kiekvieną kartą jos bus interpretuojamos kaip individuali klaida, nors jų šaknys slypi struktūriniuose sprendimuose – arba jų nebuvime.
