Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Nepaisant nedidelių nuotolių ir infrastruktūros trūkumo, vis daugiau Vakarų įmonių yra suinteresuotos naujomis transporto priemonių pavarų rūšimis. Ar tikrai verta investuoti į naujas technologijas sunkvežimių ir furgonų atveju?

Prancūzijos Aplinkos ir energetikos valdymo agentūra (ADEME) neseniai paskelbė ataskaitą, kuri yra mokslinių tyrimų, dėl naujų technologinių sprendimų transportui ekonomiškumo, rezultatas. Ataskaitoje pateikiama nauja elektrifikavimo krypčių analizė, kuri jau yra prieinama rinkoje arba yra tik kuriama.

Pasirodo, kad iki 2030 m. elektrinės transporto priemonės galės konkuruoti daugeliu atžvilgių su dyzeliniais varikliais. Vienintelė išimtis iš šios taisyklės yra… sunkvežimiai su maksimaliu leistinu svoriu nuo 12 iki 40 tonų. Ataskaitos autoriai suskirstė transporto priemones į keletą kategorijų: lengvieji automobiliai, furgonai, autobusai ir sunkvežimiai su maksimaliu leistinu svoriu iki 12 tonų ir nuo 12 iki 40 tonų. Kiekvienoje kategorijoje buvo atsižvelgta į skirtingas pavaros sistemas, įskaitant elektrifikavimo indikatorius, nuo transporto priemonių su vidaus degimo varikliu iki visiškai elektrinių, įskaitant hibridinius ir „plug-in“ tipo hibridinius automobilius. Tyrimas buvo sutelktas į tas technologijas, kurios yra prieinamos rinkoje, tam tikros kategorijos automobiliams.

Įvertinant konkrečios technologijos rentabilumą buvo atsižvelgta į ekonominius aspektus, tokius kaip Bendra nuosavybės kaina (TCO) i poveikis aplinkai, naudojant transporto priemonės gyvavimo ciklo analizę (ACV). Dėl to buvo įvertintas konkrečios transporto priemonės poveikis aplinkai sutartiniame jo egzistavimo laikotarpyje, per:

– panaudotų žaliavų ir energijos nustatymą,

– išmetamųjų teršalų bei susidariusių atliekų,

– galimą poveikį, kurį gali sukelti.

Furgonai su lengva hibridine sistema jau pelningi

Dėl aerodinaminio pasipriešinimo, mikroautobusų atveju energijos suvartojimas yra daug didesnis, kai transporto priemonės greitis didėja. Dėl šios priežasties perėjimas į elektrines transporto priemones gali būti problemiškas. Labai didelis energijos suvartojimas važiuojant greitkeliu (virš 60 kWh/100 km), automobiliuose, kuriuose veikia tik elektrinė pavara, sumažina nuotolį arba automobilio apkrovą (apie 300 kg), o tai tikrai ne paskatins įmones investuoti į automobilių parko elektrifikavimą.

Bendrų mikroautobusų turėjimo išlaidų palyginimas WLTP (World Harmonized Light Vehicle Test Procedure) cikle

Pavaros tipas Bendros turėjimo išlaidos eurocentais/km 2015 metais Numatomos bendros turėjimo išlaidos eurocentais/km 2030 metais
Dyzelinas 40,1 41,6
Lengva hibridinė sistema (MHEV 48V) 39,3 40,6
Hibridinė elektrinė transporto priemonė „plug-in“ tipo (PHEV) 44,2 42,3
Elektrinė transporto priemonė (BEV) 40,2 36,4

Šaltinis: ADEME ataskaita

Su metine rida 16 200 km ir lyginant su vidaus degimo varikliu varoma transporto priemone, hibridiniai automobiliai ekonominiu požiūriu yra geras sprendimas lengvųjų komercinių transporto priemonių atveju. Mikroautobuso su lengva hibridine sistema (MHEV), kuris susideda iš vidaus degimo variklio ir mažo elektrinio bloko, bendra savikaina šiuo metu yra mažesnė nei su dyzeliniu varikliu apie 0,8 eurocentų vienam kilometrui.

Savo ruožtu, 2030 m., „plug-in“ tipo hibridiniai automobiliai (PHEV) bus naudingi verslininkams, kuriems svarbūs yra pristatymai į miesto centrus. Miestai uždraus judėjimą automobiliams su vidaus degimo varikliais. PHEV tipo hibridiniai automobiliai turi tiek dyzelinį variklį, tiek didesnius akumuliatorius, kuriuos galima įkrauti iš išorinių šaltinių, o tai leidžia įveikti nuo 30 iki 50 km atstumą be vidaus degimo variklio paleidimo. Numatoma technologinė pažanga baterijų gamyboje leis ateityje padidinti šį nuotolį ir tuo pačiu metu sumažinti baterijų gamybos sąnaudas.

Sunkvežimiai su maksimaliu leistinu svoriu iki 12 tonų, tai yra pristatymai į miestus

Šiame segmente elektrifikacijos plėtra tam tikru mastu priklausys nuo to, kokią kryptį pasirinks dizaineriai, kuriant miesto autobusų, kurie reikalauja panašių technologijų, pavaras. Šiuo metu visos sąnaudos, susijusios su hibridinių automobilių ir elektrinių transporto priemonių naudojimu yra porą eurocentų didesnės, nei dyzelinių variklių atveju. Mes galime tikėtis sutaupyti tik ilguoju laikotarpiu. Dėl šios priežasties sunkvežimių gamintojai (pvz. Volvo) nustojo siūlyti elektrinius variklius savo asortimente.

Tik 2030 m. lygiagretaus ir serijinio darbo hibridinis automobilis (HEV) bei elektrinės transporto priemonės (BEV) leis sutaupyti 20-30 proc., palyginus su vidaus degimo varikliu. Šioje kategorijoje reikės skaitytis taip pat su dyzelinių variklių automobilių eismo draudimais dideliuose miestuose, taigi yra pastebimas noras plėsti elektrines funkcijas.

Bendrų sunkvežimių su maksimaliu leistinu svoriu iki 12  tonų turėjimo išlaidų palyginimas

Pavaros tipas Bendros turėjimo išlaidos eurocentais/km 2015 metais Numatomos bendros turėjimo išlaidos eurocentais/km 2030 metais
Dyzelinis variklis 76,8 79,1
Lygiagretaus veikimo hibridinis variklis 80,2 77,7
Serijos veikimo hibridinis variklis 83,3 77,3
Elektrinis automobilis (BEV) 110,2 80,3

Elektrinės transporto priemonės turės reikšmingą pranašumą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, skleidžiant dvigubai mažiau kenksmingų medžiagų, nei serijinė hibridinė versija ir tris kartus mažiau nei paprasta versija su vidaus degimo varikliu. Jų aptarnavimo išlaidos ateityje sumažės, tačiau jos vis tiek bus didesnės nei kitų tipų automobilių atveju.

Tolimojo susisiekimo sunkvežimiai

„40 tonų” segmente buvo svarstomas tik dyzelinis variklis. Pasak ataskaitos autorius, sunkvežimių elektrifikavimas bus įmanomas tik tuo atveju, kai pelnas sumažins naudojimo sąnaudas tiek, kad jie taptų konkurencingesni, palyginus su vidaus degimo varikliu. Netgi ilguoju laikotarpiu, didžiausių sunkvežimių atveju, toks scenarijus yra neįmanomas. Todėl tolimojo susisiekimo srityje dominuos dyzeliniai varikliai su galimybe plėtoti technologijas, leidžiančias naudoti alternatyvias degalų rūšis, pvz. gamtines dujas.

Nors kuro sąnaudos išaugs, ataskaitos autoriai prognozuoja, kad iki 2030 m. bendros dyzelinio variklio sunkvežimio naudojimo sąnaudos sumažės 30 procentais. Tai bus technologinių patobulinimų rezultatas, įskaitant automobilio svorio sumažinimą daugiau kaip 15 proc., padangų trinties sumažinimą 20 proc. ir aerodinaminio pasipriešinimo sumažėjimą 30 proc.

Iki 2030 m., 62 500 km metinės ridos atveju, bendros turėjimo išlaidos turėtų sumažėti apie 2 eurocentus vienam kilometrui.

Bendrų sunkvežimių su maksimaliu leistinu svoriu iki 12  tonų naudojimo išlaidų palyginimas

Pavaros tipas Bendros turėjimo išlaidos eurocentais/km 2015 metais Numatomos bendros turėjimo išlaidos eurocentais/km 2030 metais
Dyzelinis variklis 68,8 66,4

Vikipedijos nuotr.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros