Prancūzijos vyriausybė atidžiai stebėjo nepriklausomų autobusų operatorių veiksmus, kurie vystėsi geležinkelio sąlygomis – jos diktavo transporto kainas. Prancūzijoje keleivių vežimo geležinkeliu kaina viename kilometre 1921 m. siekė 6,11 santimų, o dešimtmečio pabaigoje beveik padvigubėjo iki 11 santimų. Nepaisant sparčios autobusų transporto plėtros, jo dalis transporto srityje nepasiekė net 1 proc. rinkos. 1928-29 m. sezono metu Prancūzijos geležinkelių darbas siekė 8,2 mlrd. keleivio kilometrų, o autobusai pasiekė 32,4 mln.
Automobilių keleivių transportas taip pat vystėsi JAV. 1927 m. JAV buvo 33 800 autobusų vežėjų įmonių, kiekvieną rytą į mokyklas moksleivius vežė 51 500 mokyklinių autobusų.
Pirmasis Fluxible autobusas iš 1925 m., sukurtas ant „Buick“ limuzino važiuoklės.
Autobusų vežėjai
Skirtingai nei Europoje, JAV autobusų vežėjai niekada netapo galingi. Jų plėtrą sustabdė lengvųjų automobilių populiarinimas. 1920 m. JAV buvo registruota daugiau kaip 8 mln. lengvųjų automobilių, o po penkerių metų – beveik 17,5 mln. Tuo metu autobusų skaičius pasiekė 18 tūkst., o sunkvežimių – beveik 2,6 mln.
Amerikos autobusai taip pat skyrėsi nuo Europos autobusų konstrukcijų. Amerikos konstruktoriai noriai naudojo limuzinų važiuoklę, kuri po pailginimo, patogiai, dideliu greičiu transportuodavo net keliolika žmonių. Europos inžinieriai neturėjo tokių galimybių ir naudojo sunkvežimių važiuoklę, nors dėl didesnio komforto užtikrinimo, dažniausiai su ilgesnėmis lingių plokštėmis ir nužemintais galiniais ašių rėmais.
Autobusais dažnai naudojosi viešbučiai, norint pervežti svečius į stotį ar į trumpą ekskursiją.