TransInfo

Transporto istorija, 5 dalis. Apie perpjautus garinių diližansų ratus ir apie genialų garinių mašinų konstruktorių

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Garo mašinos dirbo ne tik ant bėgių. Verslininkai naudojo jas transporto priemonėms, judančioms grunto kelyje. Vienas iš jų buvo Jozefas Božekas iš Bierunės nuo Cešyno miesto.

Tas mechanikos genijus po licėjaus baigimo Cešyno mieste persikėlė į Čekiją. Prahos universitete rado mašinų prižiūrėtojo darbą, pats taip pat konstravo garvežius. 1815 m. jis pristatė žiūrovams pirmąjį savo paties konstrukcijos garo automobilį, o po dvejų metų pristatė patobulintą modelį.

Automobilių demonstracija neturėjo didelio pelno. Deja, 1817m. Božekas buvo apiplėštas ir po to atsisakė brangiai kainuojančio darbo su garo automobiliais, susikoncentravo ties laikrodžių konstravimu.

Labiau pasisekė Didžiosios Britanijos garų diližansų gamintojams

Pastatyti XIX a., 20 metais, garo diližansai perveždavo 12-18 keleivių beveik 30 km/val. greičiu. Per ateinantį dešimtmetį mažiausiai dešimtys verslininkų pradėjo pervežinėti garo transportu – omnibusais. Nepaisant nuogąstavimų, garo diližansai buvo saugūs. Tik vienintelis aprašytas katilo sprogimas buvo 1834 metais Scott Rusella transporto priemonėje, kursuojančioje maršrutu iš Glazgo į Paisley. Žuvo 3 žmonės.

Galų gale tai ne nelaimingi atsitikimai panaikino garo omnibusus, bet dideli mokesčiai. Pvz., Liverpulis – Prescot rinkliava už 4-arklių pašto karietą buvo 4 šilingai ir sunkesnis garo omnibusas turėjo mokėti 12 kartų daugiau.

Supjaustyti diližansų ratai

Ne tik kelių eismo institucijos nemėgo dūminančių transporto priemonių, taip pat gyventojai, kurie nepriėme jų. 18 vietų turinčioje Summerso ir Ogle’o transporto priemonėje, galinčioje įsibėgėti iki 50 km/val., kažkas papjovė stipinus. Ratai subirėjo važiuojant. Galiausiai kainuojantis apie tūkstantį svarų už vienetą garo diližansai dingo iš kelių apie 1840 m. – technologija pasirodė esą nepelninga.

Garo diližansų eros pabaiga

Kelio savininkai bijojo kelių sunaikinimo nuo sunkiųjų transporto priemonių ir priėmė 1861 m. įstatymą apie Lokomotyvus, kuris mažino omnibusų eismo greitį iki 16 km/val., o miestuose iki 3 km/val. Po ketverių metų naujas įstatymas reikalavo,kad prieš garo transporto priemonę privalėjo eiti žmogus su raudona vėliava kuris turėjo vykdyti perspėjimą apie šią transporto priemonę. Abu įstatymai išstūmė garo kelių komunikaciją Jungtinėje Karalystėje.

Jau po savaitės kitoje transporto istorijos dalyje apie auksinį geležinkelių amžių.

Transporto istorija – 1 dalis.
Transporto istorija – 2 dalis.
Transporto istorija – 3 dalis.
Transporto istorija – 4 dalis.

Paantraštės