Transporto bendrovės investuoja į vilkikų parkus bei sandėlius ir toliau sėkmingai atima rinką iš Vakarų valstybėse veikiančių konkurentų, tačiau pasipriešinimas didėja, todėl galimybių pakelti kainas kol kas nėra.
Lietuvos statistikos departamentas (SD) paskelbė išsamesnius duomenis apie Lietuvos BVP augimo šaltinius, iš kurių matyti, kad 2016 m. trečiąjį ketvirtį prie BVP augimo daugiausia prisidėjo investicijos į ryšių ir informacinių technologijų (21,9%) bei transporto įrangą (14,2%).
Sparčiai augo transporto paslaugų eksportas – per pirmus tris 2016 m. ketvirčius šis pokytis siekė 7%.
Šios paslaugos sudaro apie pusę visų Lietuvos eksportuojamų paslaugų, todėl daro didelę įtaką ir bendriems eksporto rezultatams. Be transporto paslaugų eksporto proveržio Lietuvos eksportas būtų smukęs.
Transporto ir sandėliavimo įmonių pajamos 2016 m. sudarė 7,9 mlrd. Eur ir, palyginti su 2015 m., išaugo 7,2%, rodo išankstiniai SD duomenys.
VŽ sudarytoje didžiausių transporto ir saugojimo veiklą vykdančių įmonių lentelėje lyginami ne metiniai, o 2015 ir 2016 m. trijų ketvirčių finansiniai duomenys, nes dauguma bendrovių dar nėra pateikusios metinių rezultatų. Tikėtina, kad, rikiuojant pagal metinius rezultatus, bendrovių vietos lentelėje pasikeis.
Pernykščiai iššūkiai lieka
Didžiausią pajamų šuolį iš VŽ lentelėje surikiuotų įmonių pernai per tris ketvirčius fiksavo keltų bilietų pardavimu užsiimanti UAB „Ferry Bookings“ (90,199%). Ji priklauso „BTL Group“ įmonių grupei, vienijančiai šešias transporto bendroves, iš kurių keturios pateko į VŽ sudarytą didžiausių transporto bendrovių sąrašą. Didžiausia jų – ketvirtoje vietoje besirikiuojanti UAB „Baltic Transline“.
Mindaugas Veselis, „Baltic Transline“ generalinis direktorius, pabrėžia, kad pernai į „Ferry Bookings“ buvo perkelta anksčiau grupės viduje telkta prekybos keltų bilietais veikla, todėl ir bendrovės rodikliai labai išaugo.
Ponas Veselis skaičiuoja, kad konsoliduotos visos grupės pajamos pernai buvo apie 20% didesnės nei 2015 m., kai jos sudarė 58,3 mln. Eur.
Pasak jo, 2016 m. užteko iššūkių, kurie aktualūs ir šiemet: „Žvelgiant į ES ekonominio augimo perspektyvas, pavojaus ženklų lyg ir nėra, tačiau politinė įtampa, neapibrėžtumas niekur nedingo. Toliau daug neaiškumo kelia „Brexit“, neramina ES senbuvių protekcionizmas. Iki šiol Lietuvos kompanijos augo atimdamos kąsnius iš Vakarų bendrovių, kurioms tai labai nepatinka. Senųjų valstybių agresyvumas ginant savo rinkas įvairiais ribojimais tampa vis labiau jaučiamas.“
Naujos galimybės
Jam pritaria ir Tomas Jurgelevičius, transporto ir ekspedijavimo bendrovės „Hegelmann Transporte“ generalinis direktorius: „Protekcionizmo Vakaruose problemos niekur nedingo. Tai sunkina veiklą, turime nemažai papildomų išlaidų, tačiau nieko pakeisti negalime. Tenka taikytis prie rinkos.“ Kaune įsikūrusi „Hegelmann Transporte“ pernai augo sparčiausiai iš penkių didžiausių sektoriaus įmonių: 2016 m. apyvarta sudarė 110 mln. Eur ir buvo 90% didesnė nei 2015 m. Bendrovė didesnį derlių renka nebe pirmus metus: 2015 m. jos apyvarta augo 57%, o 2014 m. – 41%.
Ponas Jurgelevičius ypatingų augimo receptų sako įvardyti negalintis: „Turėjome užsibrėžę tikslą, kurio atkakliai siekėme. Investavome į transporto parko plėtrą, plėtėme veiklą Vakarų Europoje. Nuotaikos sektoriuje taip pat buvo geros, vartojimas didėja – visa tai padėjo augti.“
Bendrovė apsukų nelinkusi mažinti ir šiemet. Anot pašnekovo, 180 vilkikų parką įmonė šiemet papildys dar 90-ia naujų.
Kauno rajone ji pradeda ir naujo logistikos centro statybas, kuriame apie 4.000 kv. m ploto bus skirta biurams, o 5.000 kv. m – sandėliams.
„Ši maždaug 8 mln. Eur investicija atvers naujų plėtros galimybių. Turėdami nuosavus sandėlius daugiau paslaugų siūlysime Baltijos ir Skandinavijos šalių klientams. Iki šiol su šiomis kryptimis beveik nedirbome, daugiau orientavomės į Vakarų Europą. Darbui su naujomis rinkomis reikės ir papildomų žmonių, tad maždaug trečdaliu plėsime savo komandą. Šiuo metu negalime to daryti, nes fiziškai neturime vietos nuomojamuose biuruose“, – nurodo „Hegelmann Transporte“ vadovas. Dabar bendrovės filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose dirba apie 600 darbuotojų.
Neramina perteklius
„BTL Group“ priklausančios įmonės šiemet ketina išlaikyti apie 15–20% augimą.
„Vargu ar pradės augti transporto paslaugų kainos, todėl orientuosimės į veiklos efektyvumą. Apie 10 mln. Eur planuojame skirti ir transporto parkui atnaujinti“, – planus dėlioja p. Veselis. Anot jo, konkurencija Vakaruose toliau stiprėja.
„Tendencijos nėra geros. Naujų komercinių transporto priemonių registracija pernai išaugo apie 20%. Pasiūla lieka gerokai didesnė nei paklausa, o tai neleidžia didinti kainų. O veiklos sąnaudos auga dėl kylančių degalų kainų, brangstančio draudimo, didėjančio darbo užmokesčio“, – dėsto „Baltic Transline“ vadovas.
Pasak p. Veselio, labai trūksta vairuotojų, šios problemos nepadeda išspręsti ir nuo sausio palengvinta vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procedūra.
Penketuke – trys valstybinės įmonės
Tarp pernai daugiausia pajamų gavusių transporto sektoriaus įmonių – ir trys valstybės valdomos bendrovės. Tradiciškai sektoriaus viršūnėje – esmines pertvarkas įgyvendinanti AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG).
Bendrovė jau paskelbė preliminarius 2016 m. rezultatus, pernai jie buvo kuklesni. VŽ rašė, kad bendras 2016 m. LG vežtų krovinių kiekis sudarė 47,6 mln. tonų ir buvo 0,8% mažesnis nei 2015 m.
Bendrovė pernai patyrė 1,8 mln. Eur grynojo nuostolio, o gautos pajamos mažėjo 5,1% – nuo 437,2 mln. Eur iki 414,9 mln. Eur.
Aukštos kartelės pernai neišlaikė ir antroje lentelės vietoje besirikiuojanti AB „Klaipėdos nafta“ (KN). Kaip skelbė bendrovė, 2016 m. gauta 103,8 mln. Eur pajamų, arba 5,3% mažiau nei ankstesniais metais. Lyginamuoju laikotarpiu grynasis pelnas smuko 36,9%, iki 13,9 mln. Eur. EBITDA mažėjo 22,9%, iki 28,6 mln. Eur.
Anot KN, pajamos iš naftos terminalų mažėjo, nes pasikeitusi situacija naftos produktų krovos rinkoje pakoregavo teikiamų paslaugų kainodarą ir perkrovos sutarčių struktūrą. Itin prastas bendrovei buvo ir šių metų sausis.
Preliminariais duomenimis, savo terminaluose Klaipėdoje ir Subačiuje KN sausį perkrovė 625.000 t naftos produktų, t. y. 21,1% mažiau nei pernai sausį. Teigiama, kad naftos produktų krova sumažėjo dėl mažesnių tranzitinių krovinių iš Baltarusijos gamyklų.
SkGD terminalo naudotojai sausį užsakė mažiau pajėgumų, todėl mažėjo ir dujintų bei į sistemą perduotų gamtinių dujų kiekis.
Planus įgyvendinanti pertvarką, kurios metu numatoma uždaryti daug skyrių provincijoje, ruošianti AB Lietuvos paštas 2016 m. rezultatų dar neskelbė, o trijų ketvirčių bendrovės pajamos siekė 46,7 mln. Eur ir buvo 2,4% mažesnės nei 2015 m. pirmojo–trečiojo ketvirčio.
Tarp labiausiai pernai nukraujavusių sektoriaus bendrovių – koncernui „Achemos grupė“ priklausanti ekspedijavimo UAB „Euroga“. Pernai per tris ketvirčius jos apyvarta sumenko 38,3% ir sudarė 5,5 mln. Eur.
Dionisas Sirutis, „Eurogos“ direktorius, sako, kad apyvarta mažėjo, nes sumenko bendrovei tenkantis tranzitinių krovinių srautas iš Rusijos į Vakarų Europą.
Šaltinis: vz.lt
