Vienas svarbiausių programoje keliamų tikslų – mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Vyriausybė užsibrėžė didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį nuo 4 proc. iki 15 proc., daugiau nei du kartus – iki 14 proc. 2030 m. – sumažinti transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (2016–2018 m. – 36 proc.).
„Siekdama diversifikuoti rinkas, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, Vyriausybė kartu su socialiniais partneriais ir savivalda kelia ambicingus tikslus – plėsti naujų rinkų transporto paslaugoms paiešką, skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą bei darnų judumą, taip pat didinti transporto sektoriaus aukštą pridėtinę vertę ir grąžą ekonomikai”, – pasakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Jo teigimu, šiems tikslams pasiekti padės naujų technologijų taikymas, transporto sektoriaus skaitmenizavimas ir “laisvas, spartus, saugus ir visiems prieinamas interneto ryšys”.
Daug dėmesio – aviacijai ir TEN-T tinklui
Patvirtintoje plėtros programoje iki 2030 m. daug dėmesio skiriama TEN-T tarptautinio tinklo plėtrai. Per artimiausius aštuonerius metus Susisiekimo ministerija numatė keturis kartus daugiau, nuo 8 proc. iki 35 proc., elektrifikuoti geležinkelių tinklą.
“Į strategiją įtrauktą tikslą planuojama pasiekti dar 2026 m. – iki to laiko planuojama turėti funkcionuojančią „Rail Balticos“ europinę geležinkelio vėžę nuo Lenkijos iki Latvijos sienos”, – pranešė Susisiekimo ministerija.
Aviacijos srityje keliamas tikslas – į Lietuvą ir iš jos iki 2030 metų turėtų būti skraidinama 150 tiesioginių krypčių, o pasauliniame pasiekiamumo vertinimo reitinge Lietuva turėtų pakilti į 85 vietą – bent per 10 pozicijų, palyginti su 2019 metais, numatoma Lietuvos aviacijos gairėse.
Naujų technologijų svarba
Programoje pabrėžiama naujų susisiekimo technologijų ir inovacijų svarba – siekiama, kad transporto sektoriaus įmonės, diegiančios inovacijas, iki 2030 m. sudarytų 60 proc. 2018 m. šis skaičius siekė 40 proc.
Plėtros programai, kurioje planuojamos tik pažangos veikloms numatytos lėšos, iki 2030 m. įgyvendinti numatyta ne mažiau kaip 2,5 mlrd. Eur.