Transporto sektoriuje nuolat trūksta vairuotojų. Skandinavijos šalys – ne išimtis. Kasmet vis mažiau Norvegijos, Švedijos, Danijos ir Suomijos piliečių gauna teises sunkiasvoriam transportui vairuoti. Vietinius vairuotojus po truputį keičia imigrantai iš rytų Europos. Nors imigrantus į regioną vilioja geras darbo užmokestis ir sąlygos, reikalavimus atitinka ne kiekvienas.
Regione kaip ir visoje Europoje jaučiamas profesionalių vairuotojų trūkumas, o būtent puikių vairavimo įgūdžių reikia vairuotojui norint saugiai ir kokybiškai dirbti Skandinavijoje visus metus. Vairuotojų trūksta ne tik krovininio, bet ir keleivių pervežimo sektoriuose. Kadangi šalyse vis daugiau imigrantų, darbdaviai pirmenybę teikia kalbantiems bent viena skandinavų kalba. Jei vairuotojas nekalba skandinavų kalbomis, reikalaujama bent jau neblogos anglų kalbos. Visgi vairuotojas dirba ne tik kelyje, bet turi susikalbėti su dirbančiais pakrovimo/iškrovimo vietose, suprasti gautus dokumentus, paaiškinti situaciją susidarius nesklandumams kelyje.
Vietinių vairuotojų trūksta dėl aukštų vairavimo kursų kainų
Vietiniai vairuotojai kaip vieną trikdžių dėl kurių jų gretos nepasipildo naujais darbuotojais įvardija itin aukštas vairavimo kursų kainas. Norintieji vairuoti autobusus, turi būti sulaukę bent 21 metų amžiaus, tačiau krovinių vežėjais gali būti sulaukusieji 18-os.
Didžiausia amžiaus riba krovinių ir keleivių vairuotojams Norvegijoje yra 70 metų. Norintieji tapti keleivius ar krovinius gabenančiais vairuotojais, turi pereiti 240 valandų trukmės apmokymus. Be to, vairuotojams kas penkis metus tenka sudalyvauti 35 valandas trunkančiuose žinių atnaujinimo mokymuose.
Kandidatuojantiems į vairuotojo poziciją taip pat svarbu nurodyti kompiuterinio raštingumo lygį, nes pervežant krovinius, tvarkant dokumentaciją ir palaikant ryšį su partneriais naudojamasi įvairiomis elektroninėmis priemonėmis.
Sudėtingos vairavimo sąlygos
Nuolat skandinavijoje dirbantys vairuotojai žino, kad žiemos metu skandinavijos keliai vieni sudėtingiausių, ypač šiauriniuose regionuose.
Vairuojantiems skandinavijos šalyse reikia daug žinių ir įgūdžių. Sąlygos itin sudėtingos žiemos metu. Kai kalnuotose teritorijose vairavimo sąlygos tampa sudėtingos, keliai uždaromi arba krovininiai automobiliai važiuoja vilkstine. Į vilkstinę surenkamas tam tikras transporto priemonių skaičius, o vilkstinės priekyje važiuoja sniego valytuvas.
Jei kelias uždarytas žiemai, nakčiai arba juo leidžiama važiuoti tik vilkstine, apie tai visada perspėja kelio ženklai. Kartais belaukiant kol susiformuos kolona gali praeiti nemažai laiko, tad praktikos turintys vairuotojai važiuodami sudėtingais maršrutais visada apsirūpina šiltais drabužiais, maistu ir gėrimais, į kalnus važiuoja tik pakankamai pripildytais kuro bakais.
Turintys patirties Skandinavijos keliuose žino, kad ne visada galima vadovautis GPS įranga, nes ne visais rodomais keliais žiemą galima važiuoti krovininiam transportui. Tad vairuotojai ar informaciją perduodantys vadybininkai turi pasitikrinti ar kelio ruožas pravažiuojamas internete.
Vietiniai vairuotojai turi gan kritišką nuomonę apie šalyje besidarbuojančius užsienio kompanijų darbuotojus. Skandinavai pirmiausia akcentuoja saugumą ir sako šiek tiek nusivylę, kad saugumo sąskaita vežėjai iš kitų šalių taupo geroms padangoms, triašiams vilkikams ir net vairuotojų apmokymams ir instruktavimui, bei poilsiui. Dėl praktikos ar įgūdžių stokos prie klastingų vairavimo sąlygų nepratę užsieniečiai patiria skaudžias avarijas.
Ilsisi aikštelėse
Šimtai krovininių vilkikų vairuotojų kiekvieną savaitgalį ilsisi pariniam poilsiui skirtose aikštelėse. Tyrime, kurį atliko NLF (Norwegian Freight Forces Association) minima, kad dauguma vairuotojų aikštelėse ilsisi nuo penktadienio iki sekmadienio. Daugelis vairuotojų, dirbančių užsienio kompanijose vilkike praleidžia nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Norvegai tame įžvelgia ne tik kainų dempingą, bet ir grėsmę eismo saugumui.
“Tai labai svarbi tema, siekiant padidinti kelių saugumo lygį. Gerai pailsėjęs vairuotojas yra saugiai dirbantis vairuotojas. Niekas nenori kelyje sutikti sunkiu kroviniu pakrauto vilkiko, vairuojamo žmogaus, kuris keletą savaičių negalėjo tinkamai išsimiegoti.“ – sako NLF atstovas pristatydamas tyrimo rezultatus.
Danijoje nuo liepos 1d. draudžiama poilsio aikštelėje praleisti daugiau nei 25 val. Kas reiškia, kad vairuotojai negali daryti privalomos 45val. kas savaitinės pauzės. Panašią tvarką vėliau įvesti norėtų ir Norvegija.
Panašu, kad siekdamos išvengti kainų dempingo ir apsaugoti vietinius vežėjus, norėdami padidinti saugumą kelyje ir rūpindamiesi vairuotojų darbo sąlygomis šią tvarką anksčiau ar vėliau įsives ir kitos Skandinavijos šalys.
Trans.INFO nuotr.