Problema susijusi su Reglamento (EB) Nr. 561/2006 aiškinimu, kuris nustato vairuotojų darbo ir poilsio režimą.
Kur slypi prieštaravimas
Praktinė situacija paprasta. Vakare vilkikas sustoja prie viešo greito įkrovimo posto, o vairuotojas pradeda 11 valandų kasdienį poilsį. Naudojant megavatinius įkroviklius baterija gali būti pilnai įkrauta per 1–2 valandas.
Tačiau pagal galiojančią praktiką poilsis turi būti nepertraukiamas. Jei baterija įkraunama greičiau nei baigiasi poilsio laikas, vairuotojas formaliai negali perstatyti vilkiko į kitą vietą, nes toks judėjimas gali būti laikomas poilsio nutraukimu.
Rezultatas – paradoksas: vairuotojas ilsisi, o jau įkrautas vilkikas valandoms užima viešą įkrovimo vietą, kurios jam nebereikia.
Su dyzeliniais vilkikais tokios dilemos beveik nekyla – degalų pylimas trunka kelias minutes ir paprastai vyksta darbo metu. Elektrinis transportas keičia logiką: energijos papildymas gali būti trumpesnis nei privalomas poilsis.
Ką sako teisė ir kontrolės praktika
Reglamentas Nr. 561/2006 numato, kad įprastas kasdienis poilsis turi trukti mažiausiai 11 valandų iš eilės.
Europos kelių transporto kontrolės organizacija „CORTE“ savo gairėse patvirtina, kad įkrovimas gali būti laikomas pertrauka ar poilsiu, jeigu vairuotojas tuo metu neatlieka darbo ir neprivalo aktyviai valdyti proceso.
Tačiau sunkumai prasideda, kai įkrovimas baigtas. Pasak „Transcash Law Firm“ teisininkės Paulinos Eliasz-Pietrusewicz, perstatant vilkiką tachografas fiksuotų judėjimą, o tai reikštų, kad poilsis būtų laikomas nutrauktu ir turėtų būti skaičiuojamas iš naujo.
Tachografo kortelės išėmimas problemos neišsprendžia – važiavimas be kortelės būtų atskiras pažeidimas.
Kodėl problema kol kas nėra masinė
Vokietijos kelių transporto asociacijos BGL atstovas Martin Bulheller pažymi, kad elektriniai vilkikai vis dar daugiausia naudojami regioninėje distribucijoje. Jie paprastai kraunami įmonių bazėse, todėl viešųjų įkroviklių naktį neužima.
Tačiau plečiantis tolimųjų reisų elektriniam transportui situacija gali pasikeisti. Viešieji megavatinių įkroviklių centrai taps kritine infrastruktūra, o jų prieinamumas – jautriu klausimu.
„eMobility Europe“ atstovė Katharina Kramer šią situaciją apibūdina kaip laiko suderinimo problemą: kol elektrinių vilkikų nedaug, taisyklės netrukdo, tačiau rinkai augant jos gali tapti rimtu barjeru.
Papildomą spaudimą kelia ir tai, kad Vokietijoje jau dabar trūksta sunkvežimių stovėjimo vietų.
Prašymas Berlynui – siaura ir laikina išimtis
Tobias Wagner kreipėsi į Vokietijos transporto ministrą siūlydamas laikiną nacionalinę priemonę. Idėja paremta jau galiojančia išimtimi, taikoma keltams ir geležinkeliui.
Siūloma leisti vairuotojui trumpai perstatyti jau įkrautą elektrinį vilkiką nuo įkroviklio į parkavimo vietą, neprarandant viso poilsio, jei bendra poilsio trukmė vis tiek sudaro mažiausiai 11 valandų. Perstatymo laikas būtų nepriskaičiuojamas prie poilsio, o pridedamas prie bendros poilsio trukmės.
Svarbu, kad nekalbama apie vairavimo laiko ilginimą ar nuovargio prevencijos taisyklių švelninimą – tik apie techninį veiksmą, kuris leistų racionaliai naudoti įkrovimo infrastruktūrą.
Galimi sprendimai ES lygmeniu
Matomos kelios galimos išeitys:
- Laikina nacionalinė kontrolės institucijų pozicija, pagal kurią trumpas perstatymas nebūtų baudžiamas. Tačiau tai būtų teisiškai trapus sprendimas tarptautiniams vežėjams.
- Europos Komisijos išaiškinimas, suvienodinantis praktiką. Vis dėlto gairės nepakeistų paties reglamento teksto.
- Oficialus Reglamento Nr. 561/2006 pakeitimas – siaura išimtis elektriniams vilkikams, analogiška taikomai keltuose ar traukiniuose. Tai būtų aiškiausias, bet lėčiausias sprendimas.
- Techniniai sprendimai – rezervavimo sistemos, lankstesnis įkrovimo infrastruktūros projektavimas ar dalinis automatizavimas.
Dyzelinių laikų taisyklės ir elektrinė realybė
ES poilsio taisyklės sukurtos siekiant apsaugoti vairuotojus nuo nuovargio, ir ši apsauga išlieka esminė. Tačiau jos buvo formuojamos pagal dyzelinio transporto veikimo logiką.
Elektriniai vilkikai keičia darbo ir poilsio planavimo modelį, todėl vis daugiau ekspertų mano, kad siaura ir aiškiai apibrėžta ES lygmens išimtis būtų racionaliausias ilgalaikis sprendimas.
Kol tokio sprendimo nėra, vairuotojai lieka tarp dviejų rizikų – palikti jau įkrautą vilkiką užimant viešą įkroviklį arba rizikuoti pažeidimu, jei transporto priemonę perstatys.
