Svarbiausia trumpai:
- Sektorius sukuria 12–13 proc. šalies BVP, o pagrindinis Lietuvos konkurencinis pranašumas yra ne tik vilkikų skaičius, bet ir per dešimtmečius sukaupta kompetencija valdyti tarptautines logistikos grandines.
- Dėl aštraus vairuotojų trūkumo Europoje ir griežtų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo apribojimų Lietuvoje, vietos įmonės yra priverstos savo veiklą bei pajėgumus plėsti kitose ES valstybėse.
- Lietuvai būtina aktyviau atstovauti savo transporto sektoriaus interesams ES lygmeniu (ypač išnaudojant 2027 m. pirmininkavimą ES Tarybai), kad sukuriama pridėtinė vertė ir inovatyvūs verslai išliktų Lietuvoje
Šio sektoriaus reikšmė Lietuvai neapsiriboja vien tiesiogiai sukuriama verte. Transportas generuoja eksporto pajamas, kuria darbo vietas, ir reikšmingas įplaukas į valstybės biudžetą. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas atkreipia dėmesį, kad vien apie 80 tūkst. sektoriuje dirbančių trečiųjų šalių piliečių darbo vietų kasmet generuoja daugiau kaip 700 mln. eurų mokesčių ir „Sodros“ įmokų.
Tačiau stiprios pozicijos savaime neišsilaiko. Europos valstybės vis aktyviau konkuruoja dėl žmogiškųjų išteklių, investicijų ir verslo augimo, todėl šiandien svarbu klausti ne tik, ką Lietuva jau sukūrė, bet ir ar sudaro sąlygas šiam sektoriui augti čia.
Didžiausias mūsų pranašumas – ne vilkikų skaičius
„Girteka Logistics“ generalinio direktoriaus Pavel Kveten teigimu, vienas svarbiausių Lietuvos transporto sektoriaus pasiekimų nėra vien dideli transporto parkai.
Lietuva turi stiprų pagrindą. Per pastaruosius 10–20 metų sukūrėme ne tik didelius Lietuvoje registruotus transporto parkus, bet ir kompetenciją. Ji šiandien yra vienas svarbiausių mūsų konkurencinių pranašumų“, – sako P. Kveten.
Prie šios stiprybės, anot jo, paradoksaliai prisidėjo ir nedidelė Lietuvos vidaus rinka – ji nuo pat pradžių vertė šalies transporto įmones žiūrėti už nacionalinės rinkos ribų ir išmokti konkuruoti Europos lygmeniu.
Lietuvos transporto sektoriaus mastą gerai parodo ir palyginimas su Lenkija – viena stipriausių Europos transporto valstybių. Jos ekonomika yra maždaug 12 kartų didesnė už Lietuvos, tačiau transporto sektorius – tik apie šešis kartus.
Tai reiškia, kad Lietuva konkuruoja ne savo rinkos dydžiu. Jos stiprybė – gebėjimas valdyti didelius transporto parkus, sudėtingas tarptautines operacijas ir klientų tiekimo grandines visoje Europoje.
„Girteka Logistics“ generalinis direktorius Pavel Kveten/„Girteka Logistics“ nuotr.
Dėl vairuotojų konkuruoja visa Europa
Norint išlaikyti augimą, Lietuvai teks konkuruoti ne tik dėl krovinių ar investicijų. Vis ryškesniu veiksniu tampa žmonės.
P. Kveten teigimu, profesionalių vairuotojų trūkumas šiandien yra viena svarbiausių visos Europos transporto sektoriaus problemų. Tarptautinės kelių transporto sąjungos duomenimis, 2025 m. Europoje trūko daugiau kaip pusės milijono sunkvežimių vairuotojų, o apie penktadalis dabartinių vairuotojų per artimiausius penkerius metus gali išeiti į pensiją.
Transporto versle klientų poreikiai keičiasi greitai, todėl įmonės negali metus ar dvejus laukti, kol, pavyzdžiui, bus išspręsti administraciniai klausimai. Verslui, anot „Girteka Logistics“ vadovo, kritiškai svarbios aiškios ir prognozuojamos taisyklės.
Tarptautinis verslas investuoja ten, kur gali užtikrinti reikalingus žmones, pajėgumus ir prognozuojamas sąlygas ilgalaikei veiklai. Jei vienoje rinkoje augimo galimybės yra ribotos, investicijos ir nauji pajėgumai natūraliai nukreipiami ten, kur sąlygos tam palankesnės. Todėl Lietuvai svarbu konkuruoti ne tik dėl šiandien čia veikiančio verslo, bet ir dėl to, kur bus kuriamas jo ateities augimas“, – sako P. Kveten.
Apie vairuotojų trūkumo ekonomines pasekmes kalba ir P. Drižas. Jo teigimu, sprendimai dėl galimybių įdarbinti žmones iš trečiųjų šalių nėra vien transporto bendrovių personalo klausimas – jie tiesiogiai veikia sektoriaus galimybes augti, investuoti ir kurti ekonominę vertę Lietuvoje.
Sprendimas šiemet nekeisti darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotos turi ekonominę kainą“, – teigia P. Drižas.
Kai įmonė negali užpildyti darbo vietų, dalis jos turimo transporto pajėgumo lieka nepanaudota. Tai reiškia mažiau galimybių priimti užsakymus, auginti eksportą, investuoti ir kurti mokestinę vertę Lietuvoje. Todėl, P. Drižo teigimu, diskusija apie žmogiškųjų išteklių politiką kartu yra ir diskusija apie šalies ekonomikos augimą.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas/„Girteka Logistics“ nuotr.
Profesionalių vairuotojų trūkumas jau turi praktinių pasekmių. Kai reikiamo pajėgumo nepavyksta sukurti Lietuvoje, transporto įmonės jį kuria kitose Europos šalyse – ten registruoja transporto priemones, įdarbina vairuotojus ir plečia veiklą. „Girteka“ veiklą vykdo Lenkijoje, Latvijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, plečiasi Rumunijoje.
P. Kvetenas pabrėžė, kad tai nėra pasitraukimas iš Lietuvos, o prisitaikymas prie bendros Europos rinkos.
Europos Sąjungoje mūsų interesų už mus niekas neapgins
Kita svarbi užduotis – Lietuvos transporto interesų atstovavimas Europoje. Festivalio „BŪTENT!“ diskusijoje Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius pabrėžė, kad Lietuvos transporto sektoriaus svarbos kitos Europos valstybės savaime nesupras.
Mus supras tiek, kiek patys įdėsime pastangų. Nėra taip, kad kitų šalių politikai savaime gilintųsi, kokią dalį Lietuvos BVP sukuria transportas. Tai mūsų darbas aiškiai parodyti, kodėl šis sektorius svarbus, ir užtikrinti, kad Europos reguliavimas matytų ir Lietuvos realybę“, – sakė V. Sinkevičius.
Tai ypač svarbu sektoriui, kurio didžioji dalis veiklos vyksta už Lietuvos ribų, o daugelis jį veikiančių taisyklių priimamos ES lygmeniu. Todėl stipriam sektoriui reikia ne tik stiprių įmonių, bet ir stipraus valstybės balso.
Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius/„Girteka Logistics“ nuotr.
V. Sinkevičius diskusijoje taip pat akcentavo, kad Lietuvos ambicija neturėtų apsiriboti transporto apimtimis.
Svarbu, kad sektorius augtų ne tik apimtimi, bet ir kurtų daugiau pridėtinės vertės, rodytų lyderystę inovacijose. Lietuvos transporto įmonės turi daug žinių ir patirties – tai irgi gali tapti mūsų konkurenciniu pranašumu“, – sakė jis.
Tai galėtų tapti ir nauju Lietuvos transporto sektoriaus reputacijos pagrindu: ne „šalis, turinti daug vilkikų“, o šalis, kuri moka valdyti vieną sudėtingiausių Europos transporto ekosistemų.
Papildomą galimybę Lietuva turės 2027 m., pirmininkaudama ES Tarybai. P. Kveten siūlė šį laikotarpį išnaudoti ne tik Lietuvos transporto interesams atstovauti, bet ir praktinei sektoriaus patirčiai parodyti.
Lietuvos transporto sektorius jau šiandien daro įtaką tam, kaip vystosi transportas Europoje. Turime galimybę parodyti, kas veikia, kas neveikia, kur sistema mums padeda, o kur trukdo, ir ką galime padaryti kartu“, – sakė jis.
Tai svarbu ir Lietuvos ambicijai. Šalis jau įrodė, kad gali sukurti Europos masto transporto verslus. Kitas žingsnis – siekti, kad čia liktų kuo daugiau jų kuriamos vertės, kompetencijos ir ateities augimo.
„Girteka Logistics“ pranešimas spaudai
