Nors dėl minėtų incidentų vėl atkreiptas dėmesys į atsakingą tiekimą, atrodo, kad pažeidimus ištaisyti nėra lengva. Šios problemos taip pat negalima ignoruoti, nes pagal Vokietijos Tiekimo grandinės deramo patikrinimo įstatymą įmonės gali būti nubaustos kelių milijonų Eur baudomis.
Atsižvelgiant į tai, ką gali padaryti krovinių siuntėjai? Pasak atsakingo tiekimo eksperto, neseniai kalbėjusio su Trans.INFO, atsakymas galėtų būti vertikali tiekimo grandinė ir blokų grandinė (blockchain).
Kaip pastarieji įvykiai vėl atkreipė dėmesį į atsakingą tiekimą
Minėtoje „Oxfam“ ataskaitoje teigiama, kad keturi didieji Vokietijos prekybos centrai įsigijo vaisių iš tiekėjų, kurie darbuotojams taikė žiaurias darbo užmokesčio ir darbo sąlygas. Pavyzdžiui, vienas iš tiekėjų reguliariai iš lengvojo lėktuvo mėtė trąšas ant savo darbuotojų, dirbančių žemiau esančiame lauke. Kitu atveju Kosta Rikoje darbininkams buvo mokama tik 50 proc. nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio. Taip pat buvo pranešta, kad Ekvadore dirbantiems darbuotojams nebuvo mokama už viršvalandžius.
Ataskaitoje priduriama, kad nors prekybos centrai gaudavo sertifikatus, kad jų tiekėjai laikosi priimtų standartų, tikrovė dažnai būdavo kiek kitokia.
„Sertifikavimo bendrovės, tokios kaip Rainforest [Alliance], atvyksta čia ir su savimi atsiveža tik melą ir netiesą. Jos sertifikuoja įmonę ir sako, kad ji atitinka reikalavimus, o tai yra netiesa, melas. Įmonė išvengia visų kliūčių, bet nesilaiko pirkėjų nustatytų taisyklių“, – „Oxfam“ pasakojo vienas iš darbininkų.
Kaip aiškina „Oxfam“, šis akivaizdus atsakingo tiekimo trūkumas gali turėti pasekmių. Humanitarinės pagalbos organizacija pateikė skundą Vokietijos federalinei ekonomikos ir eksporto kontrolės tarnybai (BAFA) dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su šalies Tiekimo grandinės deramo patikrinimo įstatymu.
Šio įstatymo pažeidimų negalima nuvertinti; už juos įmonėms gali būti skirta iki 8 mln. Eur bauda arba 2 proc. metinės apyvartos.
Ką Vokietijos valdžios institucijos daro stebėdamos tiekimo grandines?
Naujausi Vokietijos federalinės ekonomikos ir eksporto kontrolės tarnybos (BAFA) pirmininko Torsteno Safariko komentarai rodo, kad valdžios institucijos rimtai žiūri į įtariamus Tiekimo grandinės deramo patikrinimo įstatymo pažeidimus. T. Safariko interviu Vokietijos profesinei sąjungai „Verdi“ atskleista, kad imamasi įvairių veiksmų, susijusių su tiekimo grandinės įstatymų laikymusi.
Pavyzdžiui, 2024 m. sausio mėn. planuojamas BAFA susitikimas, kurio metu bus siekiama paskelbti aiškias gaires kelių transporto pramonei, kad būtų išvengta pažeidimų.
Susitikimo motyvacija, žinoma, yra saga, susijusi su Lenkijos krovinių vežimo įmonės „Agmaz“ vairuotojais. Vairuotojai, daugiausia iš Rytų Europos ir Azijos šalių, šių metų pradžioje surengė du streikus Grefenhausen sunkvežimių stovėjimo aikštelėje, teigdami, kad jiems kelis mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis.
Pasak Vokietijos ir Nyderlandų profesinių sąjungų atstovų, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad „Agmaz“ vežė krovinius tokioms žinomoms bendrovėms, kaip „Red Bull“, „Porsche“, „Audi OBI“ ir IKEA. Profsąjungos taip pat teigė, kad su tuo susijusios DHL ir „Dachser“.
Reaguodamas į tai, DHL atstovas spaudai Vokietijos laikraščiui „Bild“ pripažino, kad jos subrangovas sudarė subrangos sutartį su „Agmaz“ be jo žinios.
„Tiesioginių sutartinių santykių su „Mazur Group“ vis dar nėra. Balandžio mėnesį paaiškėjus įtarimams, nedelsdami įtraukėme bendrovę į visos grupės juodąjį sąrašą, kad būtų atmesti būsimi užsakymai. Mūsų dabartinėmis žiniomis, mūsų užsakyta transporto įmonė, pažeisdama mūsų tiekėjų elgesio kodeksą ir sutartinius susitarimus, be absoliučiai būtino išankstinio mūsų sutikimo perdavė užsakymą, kuriame dalis krovinio vėliau buvo konsoliduota, t. y. sujungta su kitų ekspeditorių prekėmis“, – pasakė DHL atstovas.
Ar toks pasiteisinimas bus priimtinas ateityje? Iš neseniai pasirodžiusio Safarik interviu su Verdi matyti, kad ne.
„Tiekimo grandinės priežiūros įstatymas susijęs ne tik su tiesioginiais sutartiniais santykiais, bet ir su tiekimo grandinių gilumu. Atitinkamos įmonės privalo reguliariai atlikti ad hoc tyrimus. Tokia proga galėjo būti, pavyzdžiui, pirmasis streikas Grafenhausene balandžio mėn. Remdamiesi krovinių gabenimo dokumentais nustatėme, kad į „Mazur“ [„Agmaz“] sunkvežimius buvo kraunamos prekės iš 58 įmonių, kurioms taikomas Tiekimo grandinės patikrinimo įstatymas. Tai yra 5 proc. visų įmonių, kurioms taikomas šis įstatymas – stebinantis skaičius! Taip pat apie 70 įmonių, kuriose dirba mažiau nei 3 tūkst., bet daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų. Joms įstatymas taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d.“, – teigė T. Safarikas, BAFA pirmininkas.
Jis taip pat papasakojo apie tai, kaip bus vykdoma teisės aktų kontrolė.
„Skenuojame žiniasklaidos aplinką, kad nustatytume galimus pažeidimus. Jūs taip pat galite pateikti mums skundus. Jei įtariame, kad pažeidžiamos žmogaus ar aplinkosaugos teisės, galime reikalauti, kad įmonės pateiktų mums informaciją. Taip pat galime patikrinti jų buhalterinę apskaitą vietoje. O jei bus blogiausia, galime skirti iki 8 mln. Eur arba 2 proc. metinės apyvartos siekiančias baudas“, – pasakė BAFA pirmininkas.
T. Safarikas vis dėlto pridūrė, kad BAFA tikslas yra „ne taikyti sankcijas, o padėti bendrovėms gerinti padėtį“. Interviu metu paprieštaravus, ar Tiekimo grandinės deramo patikrinimo įstatymas iš esmės yra ignoruojamas, T. Safarikas taip pat pateikė kategorišką paneigimą:
„Tiekimo grandinės deramo patikrinimo įstatymas yra visų lūpose ir dauguma bendrovių į šį įstatymą žiūri rimtai. Vien šiais metais dalyvavau daugiau nei 50 renginių, kuriuose buvo nagrinėjama ši tema. Taigi judesio yra daug – ne tik nuo įstatymo įsigaliojimo 2023 m. pradžioje, bet ir nuo jo priėmimo 2021 m. vasarą. Daugelis įmonių per tą laiką intensyviai tam ruošėsi. Kai kurios jau seniai rūpinasi žmogaus ir aplinkos teisių apsaugos užtikrinimu. Kitoms vis dar reikia postūmio, kad čia būtų geriau“, – sakė BAFA vadovas.
Ne tik Vokietijos problema
Suprantama, kad atsakingo tiekimo trūkumai nėra vien tik Vokietijos įmonių problema. Neseniai žiniasklaidoje pasirodė dar vienas plačiai nuskambėjęs atvejis, kai BBC apkaltino Jungtinės Karalystės internetinę drabužių parduotuvę „Boohoo“, kad ji nevykdo savo įsipareigojimo atsakingiau apsirūpinti ištekliais.
Dokumentinėje programoje, kurioje dalyvavo slapti žurnalistai, darbuotojai buvo nufilmuoti ir įrašyti, kaip verčia drabužių tiekėjus sutikti su mažiausiomis kainomis, net ir po to, kai dėl sandorių jau buvo susitarta.
BBC ataskaita paskelbta po to, kai 2020 m. „Boohoo“ pradėjo įgyvendinti programą „Pokyčių darbotvarkė“, kuri pati buvo atsakas į pranešimus, kad bendrovės JK gamyklų darbuotojams mokamas mažesnis nei minimalus darbo užmokestis ir kad jiems gresia pavojus dėl nesaugios darbo aplinkos.
Reaguodamas į dokumentinį filmą, „Boohoo“ atstovas spaudai dienraščiui „Independent“ sakė, kad bendrovė „konstruktyviai bendradarbiauja su savo tiekėjais“.
„Boohoo“ nevengė spręsti praeities problemų ir mes skyrėme daug laiko, pastangų ir išteklių, kad paskatintume teigiamus pokyčius visuose mūsų verslo ir tiekimo grandinės aspektuose. Konstruktyviai bendradarbiaujame su savo tiekėjais, siekdami savo klientams suteikti didelę vertę. Mūsų tiekėjai moka ne mažesnį nei minimalus darbo užmokestis ten, kur jie veikia. Dauguma mūsų tiekėjų su „Boohoo“ grupe bendradarbiauja jau ne vienerius metus, o tai būtų neįmanoma, jei darbas nebūtų pelningas“, – sakė įmonės atstovas.
Kodėl atsakingas tiekimas nėra „idealus“?
Atsižvelgiant į šių žiniasklaidos pranešimų žalą reputacijai, jau nekalbant apie Vokietijoje gresiančias didžiules baudas dėl Tiekimo grandinės deramo patikrinimo akto, galima tikėtis, kad atsakinga tiekėjų paieška taps prioritetu.
Kvynslando universiteto profesorius Garis Mortimeris, atsakingo tiekimo, maisto produktų mažmeninės prekybos, mažmeninės rinkodaros ir vartotojų elgsenos ekspertas Trans.INFO redakcijai sakė, kad realybė yra kiek kitokia. Akademikas paaiškino, kad vartotojų elgsena yra pagrindinis veiksnys, trukdantis siekti atsikratyti žmonių vergovės iš tiekimo grandinių.
„Žmonės yra ekonomiškai suvaržyti ir suvaržyti“, – sakė profesorius G. Mortimeris Trans.INFO. „Nelabai atsižvelgiama į tai, kur tas produktas buvo pagamintas arba iš kur jis atkeliavo“, – pridūrė jis.
Pasak jo, nors vartotojai gali sakyti, kad yra pasirengę mokėti daugiau už atsakingai pagamintas prekes, iš tikrųjų pirkdami žmonės dažnai įsitikina priešingai.
„Esame linkę beveik kurti pasiteisinimus, kad pateisintume pirkinį, kurį ruošiamės pirkti. Ir dažnai pasiduodame tam balsui. Kas nors gali sau galvoti, kad bet koks darbas yra geriau nei jokio darbo ir kad 50 centų už vienetą yra geriau nei nieko. Jie gali pagalvoti, kad ten, kur yra gamykla, pragyvenimo išlaidos yra daug mažesnės, ir taip pateisinti savo pasirinkimą“, – sakė G. Mortimeris.
Pasak jo, viena iš priežasčių, kodėl taip atsitinka, yra atstumas tarp tiekėjo ir galutinių produktų pardavimo vietos.
„Kita priežastis yra psichologinis atstumas, kuris egzistuoja tarp gamyklų ir švarios prekybos centro aplinkos, kur ką tik atvežta krūva naujų drabužių. Būdami gražioje, kondicionuojamoje ir ryškiai apšviestoje parduotuvėje, psichologiškai mes tiesiog nesuprantame, kaip tie produktai pagaminti ir iš kur jie atkeliavo. Jie visiškai nesusiję. Vaizdiniai, žinoma, padeda, bet, manau, tik iki tam tikros ribos“, – sakė jis.
G. Mortimerio taip pat klausėme apie užsakomųjų paslaugų teikimą ir apie tai, ar tai iš tiesų gali būti teisėtas pasiteisinimas dėl tiekimo grandinės, kurioje pažeidžiamos žmogaus teisės.
„Viena vertus, galima sakyti, kad jiems patogu sakyti, jog tai ne mūsų grandinės dalis, mes negalime jos kontroliuoti. Tačiau manau, kad iš tikrųjų čia taip pat yra teisėtas argumentas. Įmonė galėjo tapti tokia didelė ir turėti tokią ilgą grandinę, kad fiziškai kontroliuoti tos grandinės elementus gali tik iki tam tikro taško“, – sakė jis.
„Kai susiduriame su horizontaliąja grandine, kuri gali apimti žaliavas ir jų įsigijimą, gamybą, didmeninę prekybą, platinimą, mažmeninę prekybą ir visus tarpinius mazgus, tai gali būti gana sudėtinga“, – pridūrė jis.
Ką gali padaryti siuntėjai, kad jų tiekimo grandinėje būtų išvengta žmogaus teisių pažeidimų?
Vienas iš sprendimų – pereiti nuo horizontalios prie vertikalios tiekimo grandinės, o šį pokytį jau įgyvendino keli garsūs Australijos mažmenininkai.
„Pavyzdžiui, „Kmart“ atsikratė visų savo prekės ženklų. Jie turėjo „Revel“, „Sanyo“ ir „Sony“, o dabar sukūrė savo prekės ženklą „Anko“. Dabar jie sudarinėja sutartis su gamyklomis, kad šios gamintų jiems produktus. Jie žino apie transporto bendroves, kurios gabena gamyklas iš tų gamyklų į uostus. Jie žino apie uostus ir laivus, kurie iš uostų plaukia į Australiją, o iš ten – į savo platinimo centrus. Taigi visa grandinė dabar yra gana vertikali ir kontroliuojama“, – aiškino profesorius.
Pasak jo, skaitmeninės priemonės ir technologijos, įskaitant blokų grandinę, taip pat gali padėti. Jis papasakojo apie tai, kaip dalyvavo projekte, kuriame blokų grandinės technologija buvo naudojama siekiant įteisinti, iš kur atkeliauja produktai. Sistema buvo sukurta siekiant patvirtinti teisėtą vietinį meną.
„Visą šį procesą galėjai sustoti ir gauti menininko, šalies ir gaminamo produkto vaizdo įrašą. Tokią pačią technologiją tikriausiai būtų galima naudoti ir transportui“, – sakė G. Mortimeris.