Kaip Uzbekistane sprendžiama vairuotojų trūkumo problema ir kodėl į Europą nori siųsti uzbekų vairuotojus, Trans.INFO portalui pasakojo Sanžaras Pulatovas, „Aircuz“ Uzbekistano tarptautinių vežėjų asociacijos pirmininkas.
– Europoje vairuotojų trūksta, o pas jus vilkikų vairuotojų – gausu. Kaip tai atsitiko?
– Lietuvoje trūksta 10 tūkst. vairuotojų per metus, o Europoje – pusės milijono. Po įvykių Ukrainoje šis skaičius tik išaugo. Dėl vairuotojų trūkumo Europoje neveikia 20 proc. sunkvežimių parkų. Tiesą sakant, mes taip pat jaučiame vairuotojų trūkumą. Pastarųjų penkerių metų reformos paskatino Uzbekistano ekonominį augimą. Transporto sektoriuje transporto priemonių parkas išaugo 600 proc. — reikalingi yra profesionalūs vairuotojai.
2021 m. birželio mėn. vienos iš kelionių į Lietuvą metu kalbėjomės su kolegomis iš “Linavos” Zenonu Buivydu ir Andriumi Burba bei kita įmone (kurios pavadinimo kol kas negaliu įvardyti) ir padarėme išvadą: jei vairuotojų nėra – reikia juos paruošti. Uzbekistane yra daug jaunų vaikinų, kuriuos reikia tiesiog apmokyti. Kodėl gi nesukūrus regioninio mokymo centro? Valdžia mus palaikė. Mūsų šalyje neįprasta skųstis likimu. Yra problema – reikia spręsti.
Sanžaras Pulatovas/Aircuz nuotr.
– Idėja puiki, tačiau tam yra reikalingi pinigai. Kas finansuoja mokymo centrą?
– Parengėme projektą ir pristatėme valstybės institucijoms. Uzbekistano transporto ministerija pritarė centro atidarymui, atlikome visas reikalingas procedūras. Jie planuoja mums skirti didelį pastatą, kurį pritaikysime ugdymo korpusui. Šiuo metu renkamės žemės sklypą, tinkantį važinėjimo aikštelei.
2023 metais planuojame atidaryti didelį mokymo centrą. Pagrindinė finansinė parama teikiama iš Uzbekistano transporto ministerijos. Ministras Ilkhomas Mahkamovas labai palaiko mūsų projektą: padeda rasti pastatą, remia žemės sklypo suradimo ir paskirstymo klausimą, stebi mūsų plėtrą. Taip pat paramos sulaukiame iš IRU, ypač iš organizacijos generalinio sekretoriaus Umberto de Pretto. Jaunimui skiriami yra pinigai profesiniam mokymui – valdžia apmoka jiems studijų dalį. Visos sąlygos sudarytos – tereikia mokytis.
– Kaip jums padeda “Linava”?
– Jie yra mūsų specialistai: kuria programas ir mokomąją medžiagą, dalijasi žiniomis, padeda patarimais. Kai vasarą atidarėme mokymo centrą, mus aplankė Lietuvos instruktoriai ir dėstė teoriją. Apie mėnesį jie rengė mūsų mokytojus ir mokė apie europinius standartus. Po to visi kartu mokė vairuotojus. Šiuo metu pas mus liko vienas vairavimo instruktorius iš Lietuvos. Likusieji yra uzbekų instruktoriai (apie 10), kurie ruošia mūsų studentus 95 kodui, ADR ir MAP. Taip pat vairavimui ruošiame apie 10 instruktorių.
Esame aprūpinti visa mokomąja medžiaga su žemėlapiais, instrukcijomis, lentelėmis. Turime instrukciją, kaip dirbti su padėklais, kaip naudotis tachografais ir planšetiniais kompiuteriais. Partneriai iš Lietuvos mums atvežė apie 20 planšetinių kompiuterių, jog vairuotojai galėtų jais naudotis kursuose, taip pat parūpino vieną mokomąjį sunkvežimį. Medžiaga buvo parašyta suprantama kalba – tokia, jog ir mokiniai suprastų šį turinį. Europoje nuolat griežtinama pažeidimų kontrolė. “Linava” nuolat siunčia mums su tuo susijusius pakeitimus ir atnaujinimus. O mes informuojame savo vairuotojus. Kol ruošiama treniruočių aikštelė, praktinius užsiėmimus atliekame mūsų autoparke. Iki metų pabaigos turėsime europietišką autodromą su visais reikalingais elementais.
– Ar atrenkate kandidatus?
– Mūsų mokymo centras šiuo metu užsiima tik vairuotojų perkvalifikavimu ir jų kvalifikacijų kėlimu. Visi klausia dėl E kategorijos vairuotojų, todėl B kategorija nėra mūsų formatas. Šiuo metu neturime pakankamai pajėgumų, jog galėtume apmokyti visus norinčius. Kol kas yra įrengtos 4 klasės, kuriose telpa 15-20 žmonių.
Jei gaunama 300 paraiškų, esame priversti daryti atranką. Iš pradžių pretendentas kviečiamas prie vairo. Mūsų vairavimo instruktorius, daug metų dirbęs Europoje, įvertina kiekvieno vairuotojo gebėjimus ir tai, kiek valandų prireiks mokymui: vienam pakanka 5 valandų, kitam 15, o trečiam važinėti reikės mėnesį. Kartais ateina vairuotojai, kuriems apskritai nereikia praktikos – visus elementus jie atlieka puikiai jau pirmuoju bandymu.
Deja, tenka atmesti tuos, kuriems reikia daug valandų treniruotis autodrome. Žinoma, anksčiau ar vėliau vairuoti galės bet kas. Juk net meška cirke išmoksta šokti ant dviejų kojų, tad ir žmogų galima išmokyti (juokiasi). Svarbiausia, jog būtų noras, o įvaldyti galima bet kokį amatą. Kai pastatysime didelį mokymo centrą, atranka nebebus tokia griežta.
Aircuz nuotr.
– Koks yra vidutinis jūsų studentų amžius?
– Patyrusių vairuotojų amžius viršija 50 ar net 60 metų – 53 proc. Tai pionieriai, dirbę dar Sovietų Sąjungoje. Diena, kai jie išeis į pensiją, jau ne už kalnų. Reikalingas šviežias kraujas, sektoriui reikia apmokyto jaunimo. Naujausi tyrimai parodė, kad tik 7 procentai sunkvežimių vairuotojų yra iki 25 metų amžiaus. Mūsų mokiniai dažniausiai yra 25-30 metų vaikinai, turintys E kategoriją, tačiau jie dirbo vairuodami lengvuosius sunkvežimius. Yra daug gabių, jaunų žmonių, kuriuos tereikia šiek tiek pastumti tinkama linkme. Šiuolaikinis jaunimas nori ne tik dirbti, bet ir gauti padorų atlygį, taip pat keliauti, pamatyti pasaulį.
– Kodėl vairuotojas turėtų rinktis „Aircuz“ centrą? Ar ne paprasčiau iš karto Europoje gauti visus sertifikatus?
– Reikalingų sertifikatų gavimas Europoje užtruks 2-3 mėnesius, kuriuos teks praleisti toli nuo namų ir šeimos. Reikia atsižvelgti į tai, kad mokymo laikotarpiu vairuotojas ne uždirba, o patiria išlaidų. Lietuvoje ir apskritai Europoje dviejų savaičių mokymai kainuoja tūkstantį Eur, o pas mus trys savaitės teorijos ir praktikos kainuos tik 200 Eur.
Taip pat nereikia vykti į tolimus kraštus, įklimpstant į skolas. Minimalus teorinio mokymo laikotarpis – dvi savaitės: po 5 dienas ADR, MAP, 95 kodo sertifikatams. Pirmuosius du pažymėjimus vairuotojas gauna pas mus, o 95 kodo egzaminą būtina išlaikyti Europos Sąjungoje. Lietuvoje ar kitoje šalyje mūsų mokinys 95 kodą gaus per vieną dieną.
Lietuvoje turime susitarimą, jog vairuotojai, baigę mokymo centrą, gali laikyti egzaminą rusų kalba. Kai 2023 metais atsidarys mūsų didelis centras, studentus mokysime ir anglų kalba, jei bus tokių vairuotojų poreikis. Anglų kalbą mokantys vairuotojai turi visas galimybes uždirbti daug kartų daugiau – prieš juos atsivers visos durys.
– Jūsų užduotis – gerai paruošti egzaminui, o toliau – tegul eina savo keliu?
– Vairuotojus būtina rimtai ruošti ne tik egzamino išlaikymui, bet ir tolimesnei veiklai. Europoje baudos už pažeidimus yra labai didelės. Jaunas sunkvežimio vairuotojas dėl savo nepatyrimo gali labiau paspausti greičio pedalą – taip jo piniginė taps daug plonesne. Jei vairuotojas prastai apmokytas, vykstant dirbti į Europą, pirmus 3-4 mėnesius jis iš esmės dirbs tik siekdamas padengti baudas.
Savo ruožtu profesionalai ne tik nepraranda pinigų dėl baudų, bet už ekonomišką vairavimą dar gauna papildomų priemokų. Ekonomiškam vairavimui Europos transporto įmonėse skiriamas didžiulis dėmesys. Toje pačioje kelio atkarpoje vienas vairuotojas sunaudoja 33 litrus degalų, kitas – 27. Tų, kurie sumaniai vairuoja automobilį, laukia apdovanojimai ir premijos. Noriu, kad mūsų vairuotojai Europoje prisistatytų kaip gerai apmokyti profesionalai. Būtina susikurti įvaizdį: uzbekai – profesionalai, išsilavinę ir patikimi.
– O koks požiūris į sunkvežimių vairuotojus Uzbekistane?
– Dar nuo sovietinių laikų sunkvežimių vairuotojai visada buvo gerbiami. Vairuotojas – viena iš labiausiai gerbiamų profesijų. Buvo manoma, jog tai yra vyrai, kurie visada turi pinigų (juokiasi). Vairuotojai mato pasaulį, aplanko įvairias šalis, iš ten atsiveža įdomybių ir originalių dovanų. Yra daug įtakos turinčių tinklaraštininkų vairuotojų. Jie gali tiesiogiai skambinti susisiekimo ministrui, jis juos išklausys, atsižvelgs į pateiktą informaciją. Kai ministras Ilkhomas Mahkamovas su darbo vizitu atvyko į Lietuvą, jis nuvyko pas uzbekų vairuotojus, jog apie jų problemas sužinotų vietoje. Valdžia neatsiriboja nuo mūsų sunkumų.
– Kartais vairuotojai iš posovietinės erdvės šalių bijo, jog yra pernelyg pripratę prie pažeidimų. Ar uzbekų sunkvežimių vairuotojai labiau laikosi įstatymų?
– Jei kalbame apie vyresnės kartos vairuotojus, jie yra išskirtiniai profesionalai. Jie niekada neleistų sau daryti tokių pažeidimų, kaip apsisukimas netinkamoje vietoje, išvažiavimas iš eismo juostos, sustojimas draudžiamoje vietoje. Jaunieji savo ruožtu yra karštakošiai ir gali padaryti ką nors kvailo. Dėl to mokymų metu sutelkiame studentų dėmesį į taisykles ir tai, kad jų laikytis yra privaloma. Svarbiausia, jog mūsų vairuotojai, beveik visi negeriantys, laikosi sveiko gyvenimo būdo. Žinau daug istorijų, kai sunkvežimių vairuotojai sėsdavo prie vairo neblaivūs ir patekdavo į avariją. Už mūsų vairuotojus galiu garantuoti. Uzbekų sunkvežimių vairuotojai yra ramūs ir nuosaikūs, sąmoningai pažeidimų nedarys.
Aircuz nuotr.
– Nebijote, kad atidarysite „langą į Europą“ ir liksite be vairuotojų?
– Baigus mokslus, padedame vairuotojui susirasti darbą. Kiekvienas vilkiko vairuotojas turi pasirinkimą: likti Uzbekistane (turime 1200 įmonių, kurios vykdo tarptautinius krovinių pervežimus), įsidarbinti Lietuvos įmonėje, su kuria dabar kartu vedame mokymus, arba vykti į Vakarus užkariauti pasaulio. Mes negalime nieko sulaikyti jėga. Gyvename demokratinėje valstybėje, kiekvienas gali laisvai rinktis. Bet kokiu atveju, kad ir kokią ateitį vairuotojai pasirinktų, jei turės sunkumų, mes kaip asociacija jiems padėsime ir palaikysime.
– Atsidarius dideliam centrui, kiek vairuotojų per metus galėsite parengti?
– Lietuvos poreikis – 30 tūkst. vairuotojų per metus. Pagal mūsų skaičiavimus, tokį kiekį galime jiems suteikti tik iš dalies. Lenkijos „Hegelmann Group“ įmonei per metus reikia 1,5-2 tūkst. vairuotojų. Kai kalbėjomės su „ZMPD“ (Lenkijos vežėjų asociacija – red.) pirmininku Janu Bučeku, jis patvirtino, kad Lenkijos transporto įmonės nuolat plečia automobilių parkus, o vairuotojų labai trūksta. Jaunimas nevertina vairuotojo profesijos. Visi nori be didesnių rūpesčių sėdėti biure, o sunkvežimio vairuotojas – sunki profesija. Daugelis įmonių savo parką papildo autonominiais sunkvežimiais – autopilotas leidžia gerokai sutaupyti degalų. Tačiau abejotina, jog dirbtinis intelektas pakeis žmogų. Autopilotas gali puikiai pasirodyti greitkelyje, bet miesto kelyje reikia vairuotojo, turinčio savo patirtį ir įgūdžius.
– Ar įmonės iš Lietuvos gali užsisakyti vairuotojų?
– Artimiausiu metu stengsimės joms tokią galimybę suteikti. Kalbėjausi su daugelio asociacijų atstovais – lenkų, estų, latvių, vokiečių – visi labai domėjosi mūsų projektu, visiems reikia vairuotojų. Tačiau kiekvienoje įmonėje reikalavimai skiriasi. Pavyzdžiui, belgams reikia vairuotojų, kurie dirbtų su pavojingomis medžiagomis – gabentų kurą, sprogstamuosius, net branduolinius krovinius. Dabar ruošiame vilkikų vairuotojus pagal vieną programą. Jei reikės, rytoj pereisime prie kitos programos arba papildysime esamą. Kai mūsų didelis centras pradės veikti, paruošime 30-40 skirtingų profesijų. Apskritai mes stengiamės paruošti universalius vairuotojus.
Tai tik straipsnio dalis. Visą tekstą galite perskaityti nemokame žurnalo transporto vadovams numeryje. Tiesiog spustelėkite žemiau esantį paveikslėlį ir atidarykite žurnalą.
