TransInfo

Vakarų bendrovės noriai renkasi Rytų Europos vežėjus. Ar “Mobilumo paketas” tai pakeis?

Vidutinis skaitymo laikas 6 minutės

2019 gegužės 26 dieną vyks Europos Parlamento rinkimai. Europos Sąjungos šalių narių piliečiai rinksis savo atstovus Europos Parlamente. Ši diena bus be galo svarbi su transporto sektoriumi susijusiems verslininkams ir darbuotojams. Rinkimuose išsirinksime atstovus Europos Parlamente, kurie pradės derybas su Europos Komisija ir Europos Taryba dėl dabartinių parlamentarų priimto “Mobilumo paketo”.

Apie “Mobilumo paketą”, jo galimą žalą naujųjų periferinių Europos Sąjungos valstybių transporto sektoriui ir ekonomikai apskritai, pastaruoju metu kalbėta nemažai. Pirmas mūšis buvo pralaimėtas, tačiau tolimesni kariniai veiksmai persikėlė į kito parlamento sesiją

Pagal SEB banko padaryta analizę Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal transporto ir saugojimo sektoriaus indėlį į biudžetą – krovinių vežėjai ir saugotojai sukuria daugiau nei dešimtadalį šalies BVP.  Panašu, kad mūsų nacionaliniai politikai tik dabar pradeda iki galo suvokti kokio lygio Pandoros skrynia atidaryta. Lietuvos Susisiekimo ministras Rokas Masiulis paskaičiavo, kad dabartinis “Mobilumo paketo” variantas išstumtų periferinių Europos Sąjungos valstybių vežėjus iš šiuo metu pelningiausios Vakarų Europos rinkos, o žala vien Lietuvos ekonomikai gali siekti net iki 6 proc BVP – apie 3 milijardus eurų. Todėl kadenciją baigiančio EP periferinių šalių pasyvumas dalyvaujant prastumiant dabartinį Mobilumo paketo variantą yra nepateisinamas.

“Mobilumo paketo” nauda vairuotojams

Žinoma, galima be pabaigos ginčytis apie galimą įstatymų rinkinio naudą vairuotojams. Esą darbo sąlygos vairuotojams Rytų ir Vakarų  Europos įmonėse nepateisinamai skiriasi ir dabartinis “Mobilumo paketo” variantas jas suvienodintų. Panašu, kad didesnioji visuomenės dalis irgi palaiko silpnesniuosius. Žinių Radijo apklausos duomenimis 50,68 procentų apklaustųjų mano, kad “Mobilumo paketas” Lietuvai naudingas, 21,72 proc. mano, kad nenaudingas, o 27,60 procentų dvejoja. Vairuotojų profsąjungos įdėjo nemažai pastangu šviesdamos visuomenę apie tai kad, darbo sąlygos darbuotojams turi gerėti, tačiau panašu, kad gali nelikti darbo vietų, kurių kokybines sąlygas galėsime gerinti.

Dabar jau galutinai aišku kad taisyklės keičiasi ir keisis. Galutiniai sprendimai bus priimt vadinamojo trilogo (Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Tarybos derybos). Tam tikras pozicijas teks aukoti arba tiesiog joms pritarti. Daugelis periferinių Europos sąjungos valstybių atstovų tikrai bus linkę daryti nuolaidų dėl Vakarų ES valstybėms svarbių vairuotojų socialinių garantijų, poilsio ir laiko režimo. Tačiau turės mūru stoti prieš nei teisiškai, nei morališkai nepateisinamus sprendimus dėl kabotažo, atvėsimo laikotarpio ir vilkikų grąžinimo į registracijos šalį.

Įstatymų paketo poveikis Lietuvos įmonėms

Europos Komisijos inicijuotas “Mobilumo paketas” turėjo pagerinti aplinkosauginius standartus, didinti sektoriaus efektyvumą ir įtvirtinti Europos lyderystę transporto sektoriuje. Tačiau net mažai besidominčiam transporto sektoriumi turėtų būti visiškai aišku, kad prievartinis transporto  priemonių siuntimas 1500-2000 tuščių kilometrų du kart per mėnesį nėra jokiu būdu susijęs su aplinkosauga ir efektyvumu.

Pačios ES teisės požiūriu įstatymų paketas prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principinėms nuostatoms – laisvam prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui. Europos Sąjungoje draudžiami apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.

Siūlomas papildomas ribojimas (transporto priemonės grąžinimas į šalį, kur įsteigta įmonė) galimai prieštarauja ir ES Sutarties 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, nes nepagrįstai varžo sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 56 straipsnyje įtvirtintą laisvę teikti paslaugas be ribojimų dėl priklausymo tam tikrai valstybei narei. Vežėjams iš Rytų būtų apsunkinamos vežimo operacijų galimybės, palyginti su transporto kompanijomis, kurios įkurtos Vakarų Europoje, iš kurios kitas ES valstybes nares galima pasiekti per trumpesnį laikotarpį. Tokios nuostatos, ribojančios paslaugų teikimą ES teritorijoje, yra didelis žingsnis atgal ir visų pamatinių ES vertybių nepaisymas, kuris ateityje gali paskatinti šalių narių pastangas platesnius ribojimus įvesti ir kitose ekonomikos šakose.

Rytų Europos vežėjų pranašumas

UAB “Baltic Transline” reaguodama į situaciją ir galimus rinkos pokyčius nusprendė ištirti savo Vakarų Europos klientų nuotaikas ir sužinoti, kas daro didžiausią įtaką renkantis vežėją iš Rytų Europos. Klientai visų pirma buvo apklausti ar apskritai naudojasi transporto paslaugų tiekėjų iš Rytų Europos paslaugomis, ar naudojasi Rytų Europos vežėjų paslaugomis savo namų rinkose.

Vėliau buvo paprašyta išskirti esmines vertybes, kodėl būtent Rytų Europos kompanijas renkasi namų pervežimams ir kas padeda laimėti konkurencinėje kovoje su vietiniais vežėjais.

Buvo galima rinktis iš variantų:

– geresnė kainodara;

– geresnis paslaugų lygis;

– kalbų žinios;

– vietinių vežėjų nesugebėjimas pateikti pakankamą transporto priemonių kiekį;

– lankstumas, prisitaikant prie kliento reikalavimų.

Iš pateiktų atsakymų matyti, kad kaina vis dar yra vienas iš esminių veiksnių suteikiančių Rytų Europos vežėjams konkurencinį pranašumą prieš Vakarų Europos vežėjus. Tačiau akivaizdu, kad sugebėjimas prisitaikyti prie klientų poreikių, lankstumas ir geras paslaugų lygis pamažu tampa vis svarbesniu aspektu renkantis vežėją iš Rytų Europos. Dauguma vakariečių vežėjų nesugeba konkuruoti su Lietuvos ir kitų Centrinės Europos šalių vežėjais, o vietoje to, kad bandytų didinti savo transporto sektoriaus konkurencingumą, bando sukurti dirbtinius barjerus.

Panašu į tai, kad jei “Mobilumo paketas” po derybų nebus priimtas tokiu formatu koks yra dabar, Vakarų valstybės bandys remtis savo vidaus įstatymais ir vis tiek sieks apriboti Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių vežėjų galimybes konkuruoti. Šis trumparegiškos merkantilistines politikos pavyzdys yra dar viena grėsmė ir taip siūbuojantiems ES vertybių pamatams.

Paantraštės