Skandinavišką kultūrą laikome pavyzdine: žavi lygiateisiškumas ir atviras bendravimas tiek šeimoje, tiek visuomenėje, ištobulinta socialinė sistema, demokratijos puoselėjimas ir daugybė kitų pažangios visuomenės bruožų. Dažnas lietuvis skandinavus suvokia kaip vieną kultūrą, tačiau kuo išties skiriasi Skandinavijos šalių kultūros, aplinkos suvokimas, bendravimas ir kuo gi šios šalys panašios?
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didžiausia Lietuvos eksporto rinka Skandinavijoje 2017 m. buvo Švedija. Toliau pagal eksporto apimtis rikiuojasi Norvegija, Danija ir Suomija. Nepaisant nuolat augančių eksporto apimčių, šis regionas vis dar išlieka sudėtingas uždavinys eksportuotojams, kuriems sunku suprasti vietinių verslininkų darbo ir sprendimų priėmimo kultūrą.
Skandinavijos šalių kultūros ypatumai
Švedija laikoma viena pirmaujančių pasaulio valstybių pagal gyvenimo lygį ir socialinės apsaugos sistemą, tad švedai pavyzdinės valstybės statusą uoliai stengiasi išlaikyti diegdami moralines vertybes tiek savo šeimose, tiek versluose. Švedijoje nuolatos plėtojamos ateities, plėtros ir laisvės idėjos. Tai šalis didelė ne vien plotu, bet ir „erdve mintims“.
Švedų kaimynai norvegai, nors turi daug panašumų, tačiau save suvokia skirtingai nei kaimynines tautas ir yra regiono individualistai. Tiesa pasakius, švedų, norvegų, danų ir suomių vienų su kitais painioti ir lyginti nederėtų. Nors lietuviai dažnai suvokia skandinavus kaip vieną kultūrą, išties kiekvienos šalies gyventojai ir jų vertybės ganėtinai skirtingi.
Tuo tarpu danai, kurie daugelį šimtmečių kovojo su Švedija dėl įtakos Skandinavijos regione, buvę sąjungininkais su galingomis Vokietijos, Lenkijos ar net Anglijos vadžiomis, nors ir vertina savo skandinaviškas šaknis, visgi save laiko europietiškesniais už kitas Skandinavijos šalis. Įprastai santūrumu, tylumu, mąslumu ir nedaugžodžiavimu pasižyminti Šiaurietiška kultūra, Danijoje pasireiškia mažiausiai. Danai lyginant su skandinaviškaisiais giminaičiais mažiau oficialūs, labiau linkę juokauti, labiau elegantiški ir subtilūs.
Istoriškai Skandinavijai priskiriamos Norvegija, Švedija, bei Danija, o Suomija yra tik platesnė Šiaurės kultūros dalis. Norvegų, švedų bei danų kalbos giminingos, o šių šalių gyventojai kilo iš Šiaurės Europos, tačiau suomių kalba priklauso fino-ugrų kalbos grupei, o jos gyventojai kilę iš pietrytinio Baltijos jūros regiono. Nors šaknimis suomiai ir skiriasi nuo kaimyninių Skandinavijos šalių, tačiau turi daug panašių kultūros bruožų, todėl šiuolaikinėje visuomenėje Suomija priskiriama Skandinavijos šalių grupei.
Skandinaviškos kultūros šaknys
Skandinaviškos kultūros šaknys įtvirtinamos šeimoje. Skandinavijoje vaikai nuo mažumės skatinami savarankiškai mąstyti ir priimti sprendimus. Kiekvienas asmuo turi tiek laisvės, kiek nekenkia kitam. Šeimose vyrai ir moterys neskirstomi į vaikų augintojus ir šeimos maitintojus. Nors visoje Skandinavijoje asmens laisvė ir valia gerbiama ir ginama, tačiau žmonės linkę savo sprendimus keisti pagal didesnės grupės poreikius ieškodami visiems tinkamo kompromiso.
Skandinavija žymi ištobulinta socialinės apsaugos sistema, bet išskirti vertėtų Norvegiją, kurioje ypatingai siekiama socialinės lygybės (galima sakyti tai realus socializmo pavyzdys) ir skatinama kiekvieno žmogaus rūpestis savimi ir kitais.
Diskusijos – temos ir elgesys
Kasdieniame gana nepastoviame pasaulyje, skandinavai ypač vertina šeimą. Tačiau būtent apie ją ir kitas asmenines temas, bei finansus daug kalbėtis Skandinavijoje nepriimtina.
Skandinavai artimus santykius užmezga pamažu ir neskuba leistis į asmeniškumus. Per neoficialius susitikimus skandinavai noriai diskutuoja apie pomėgius, kultūrą, sportą ir gamtą (ja ypatingai didžiuojasi norvegai ir švedai).
Jei turite žinių, būtinai parodykite, kad domitės reiškiniu, kuris vieną šalį išskiria iš kitų Skandinavijos kaimynių, kaip pvz. Danija: garsi lego kaladėlėmis, baldų dizainu, vėjo jėgainėmis ir t.t. Patariama nesipuikuoti ir nesigirti.
Verslo susitikimų kultūra Skandinavijoje
Susitikimai Skandinavijoje planuojami bent kelias savaites prieš.
Švedija
Švedai susitikimų metu iš kitų skandinavų išsiskiria formalumu, ypač jei tai pirmasis susitikimas. Toks susitikimas gali pasirodyti per ne lyg dalykiškas, tačiau žinokite, kad švedai stengiasi įvertinti tiek būsimą verslo partnerį, tiek jo atstovaujamą įmonę ir siūlomus procesus bei sprendimus.
Emocijas jie parenka atidžiai, daug negestikuliuoja, bet šypsosi daugiau nei kaimynai suomiai. Švedai linkę išklausyti kiekvieno kalbančio ir suteikti progą kiekvienam pasisakyti. Tyla Švedijoje neturėtų būti suprantama neigiamai. Trumpos tylos pauzės per pokalbį ar diskusiją yra visiškai normalus reiškinys, tad jų nedera nutraukti. Prieš susitikimą švedai mėgsta atsiųsti apgalvotą darbotvarkę ir jos nuosekliai laikytis.
Norvegija
Norvegai susitikimų metu mažiau formalūs ir darbotvarkę atsiunčia labiau bendram susipažinimui. Taip pat kaip ir švedai niekada nepertrauks pašnekovo, o kylančius klausimus užduos kai jis baigs šnekėti. Tokio pačio elgesio tikisi ir iš kitų susitikimo dalyvių.
Nenustebkite, kad kol bus išaiškinti visi klausimai ir detalės, bei priimtas sprendimas, skandinavams gali prireikti kelių susitikimų. Tai, kas aptariama susirinkimo metu laikoma galiojančiais susitarimais, tačiau įprasta tokius sutarimus vėliau dar patvirtinti raštu.
Danija
Mažiausiai oficialūs, maloniai ir neskubiai nusiteikę susitikimų metu būna danai. Jie, kaip ir norvegai, labiau linkę į atvirumą ir asmeniškumą, nesibaido konfliktų, kaip kaimynai švedai, kurie stengiasi vengi nuomonių priešpriešos ir nelabai žino kaip elgtis susidūrus su šiurkštumu ar perdėtu veržlumu.
Suomija
Iš skandinavų savo ramumu ir tylumu išsiskiria suomiai, kurie kartais gali būti klaidingai suprantami kaip užsispyrę ar nedraugiški. Išties tai uždara ir mąsli tauta. Suomiams būdinga netuščiažodžiauti ir kalbėti tik tada, kai išties yra ką svarbaus pasakyti.
Susitikimo darbotvarkė
Priešingai nei kitose Europos šalyse, Skandinavijoje siekiama kuo geriau laikytis numatytos darbotvarkės ir susitikimo pradžioje neskiriama daug laiko tuštiems pašnekesiams, bet iškart diskutuojama tema, dėl kurios susitikimas buvo surengtas.
Pristatant įmonę verslo partneriui pirmą kartą, per susitikimus daug laiko skiriama aplinkosaugos ir socialinės apsaugos klausimams. Jei bent kiek mokate kurią nors skandinavų kalbą, būtinai ja kalbėkite, taip maloniai nustebinsite partnerius ir pelnysite skandinavų palankumą. Reikia paminėti ir tai, kad būdami mandagūs ir puikiai kalbėdami anglų kalba, skandinavai atpažinę, kad šio regiono kalbos nėra jūsų gimtosios, pereis prie anglų kalbos, kad jūs jaustumėtės patogiau.
Verslo dovanos
Atkreipkite dėmesį, kad dovanos tarp verslo partnerių Skandinavijoje nėra įprastas dalykas, o kai kur dovanas priimti net draudžia vidinė įmonių tvarka.
Derybos
Skandinavai verslo partnerį vertina pagal žinias ir patirtį, nesureikšmindami lyties, amžiaus ar pareigų.
Švedams derybų metu svarbiausia išsiaiškinti ir aptarti kiekvieną detalę, todėl būkite kruopščiai apgalvoję savo pasiūlymą. Mintis dėstykite remdamiesi faktais. Derėdamiesi būkite kantrūs ir supratingi, išlikite ramūs ir susikaupę, būtent tokie, kokie yra švedai. Švedų gaminiai laikomi vienais kokybiškiausių pasaulyje, todėl jie itin reiklūs ir verslo partnerių teikiamų prekių ar paslaugų kokybei. Švedai analizuodami partnerį norės išgirsti ne tik sėkmės istorijas, bet ir aptarti bendrovės politiką aplinkosaugos, taip pat socialinės apsaugos klausimais. Priimant sprendimus švedai siekia kompromiso.
Tuo tarpu kaimyninės Norvegijos verslininkai nėra linkę derėtis, todėl teikiant pasiūlymą iškart įvardinkite realias produktų ar paslaugų kainas. Norvegai ir patys nėra linkę taikyti nuolaidų, taip pat nenori susidurti su spaudimu.
Danai derybų metu ganėtinai tiesmuki, savo nuomonę ir pageidavimus sako be užuolankų.
Verslo santykiai
Skandinavai yra linkę kurti ilgalaikius santykius. Nuo derybų pradžios iki realaus bendradarbiavimo pradžios kartais praeina net keli metai. Skandinavams svarbu pažinti verslo partnerį, įsitikinti jo patikimumu ir veiklos skaidrumu. Labai svarbu laikytis susitarimų, terminų ir įsipareigojimų. Kartą nuvylus skandinavus, jų pasitikėjimą susigrąžinti labai sudėtinga.
Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje vertinama kantrybė ir pastovumas, o Danijoje labiau vertinamas partnerių lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti. Tiesa pasakius, danai mažiausiai lojalūs, o jų pasirinkimai bendradarbiauti labiausiai priklauso nuo pelno ir naudos jų verslui nei nuo sukurtų santykių tarp partnerių.
Darbo kultūra Skandinavijoje
Skandinavijos šalyse organizacinės struktūros dažniausiai yra horizontalios. Vadovai pareigomis įprastai nesipuikuoja ir su įvairaus rango kolegomis bendrauja kaip lygus su lygiu.
Skandinavijoje sprendimai priimami bendrai, tarp vadovų ir personalo daug sąveikos. Dirbdami su šių šalių verslininkais nesitikėkite greitų sprendimų, pirmiausia turi būti apsvarstomos visos alternatyvos, informuoti visi kolegos, surengta daugybė susirinkimų ir konsultacijų.
Lietuvių verslininkai nuo skandinavų skiriasi nenuoseklumu ir skubėjimu. Skandinavams svarbu kruopščiai analizuoti, neskubėti ir duoti laiko galimybes įvertinti kiekvienam suinteresuotam asmeniui. Lietuviai kartais klaidingai tapatina skandinavų vadovų švelnumą ir pasitikėjimą darbuotojais su minkštumu ir neryžtingumu. Skandinavijoje vadovas laikomas komandos lyderiu, o jo komandos nariai turi nemažai sprendimo laisvių ir teisių, todėl tarpusavio bendravimas yra lygiavertis.
Skandinavai vertina rimtus, sąžiningus ir komandoje gebančius dirbti darbuotojus. Viešai kolegų negiria ir neapdovanoja, tačiau labai vertina kiekvieną darbuotoją ir jo indėlį bei nuomonę. Skandinavijoje ilgai užsibūti darbe laikoma prasto tono ženklu, darbuotojai stengiasi viską atlikti per tam skirtą laiką.
Skandinavų šalyse tiek darbe, tiek namuose, skirtumas tarp vyrų ir moterų mažesnis nei kitose pasaulio šalyse. Versle vyrai ir moterys užima vienodos svarbos pareigas ir dalinasi vienodomis atsakomybėmis.
Verslo etiketas
Skandinavijos šalyse ypač svarbus punktualumas ir organizuotumas. Jei matote, kad į susitikimą vėluosite, būtinai apie tai informuokite, kitaip bendradarbiavimo pradžioje skandinavas verslo partneris susigadins įspūdį apie jus ir jūsų verslą.
Skandinavai vertina patogią aprangą, tad nenustebkite, jei verslo partneris pasitiks jus vilkėdamas įprastais paprastais drabužiais. Skandinavai gana kuklūs, retai kada vaikosi prestižinio įvaizdžio.
Skandinavai žavi planavimo tradicijomis, nuolatinėmis pastangomis dėl visuomenės gerovės ir aukštomis morelės normomis tiek verslo, tiek tarpusavio santykiuose. Tad jei gebėsite pademonstruoti kantrybę ir kompetenciją, užmegsite bendradarbiavimą su skandinavais ir ilgam turėsite teisingą ir lojalų partnerį.
Nuotr. Vikipedija