Degalai, kelių mokesčiai, socialinės įmokos ir atlyginimai mažina pelno maržas, o dalis įmonių jau susiduria su apyvartinių lėšų ir pinigų srautų problemomis.
Rinkos signalas aiškus – Europos kelių transporto sektorius veikia nuolatinio sąnaudų spaudimo sąlygomis. Todėl vien laukti palankesnio ekonominio ciklo nebepakanka. Daugelio vežėjų prioritetu tampa administracinių išlaidų mažinimas, procesų skaitmeninimas ir veiklos efektyvumo didinimas.
Tokios išvados nuskambėjo internetiniame seminare, kurį surengė Europos kelių transporto institutas (EITD), „Trans.INFO“ ir „Eurowag“.
Darbo sąnaudos išlieka viena didžiausių problemų
Personalo išlaidos ir toliau yra vienas didžiausių iššūkių Europos transporto bendrovėms. Didėjančios socialinės įmokos ir spaudimas kelti atlyginimus verčia ieškoti teisėtų būdų mažinti darbdavio išlaidas nemažinant darbuotojų gaunamų pajamų.
Praktikoje tai dažnai reiškia įvairias kompensacijas ir išmokas, susijusias su dienpinigiais, darbuotojų sauga ar kitomis darbo kelyje patiriamomis išlaidomis, laikantis nacionalinių teisės aktų reikalavimų.
Kartu keičiasi ir darbo organizavimo modeliai. Pavyzdžiui, tarptautiniuose pervežimuose paplitęs „2/1“ grafikas, kai dvi savaites dirbama reisuose ir viena savaitė skiriama poilsiui, esant dabartiniam socialinių sąnaudų lygiui tampa vis sunkiau ekonomiškai pagrindžiamas.
Todėl dalis vežėjų siekia efektyviau išnaudoti transporto priemonių darbo laiką ir vairuotojų prieinamumą, kad padidintų produktyvumą.
Ekspertai taip pat perspėja nesiremti fiktyvia savarankiška veikla ar B2B sutartimis vien kaip sąnaudų mažinimo priemone.
Kai kuriose Europos valstybėse darbo inspekcijos griežtina kontrolę, o sankcijos už tokius pažeidimus tampa vis didesnės.
Degalų sąnaudos ir toliau lemia pelningumą
Degalai vis dar sudaro apie 30–40 proc. visų kelių transporto veiklos sąnaudų. Papildomų problemų kelia likvidumo stoka. Kai kurios įmonės greitai pasiekia degalų kortelių limitus ir nebegali naudotis iš anksto suderėtomis nuolaidomis.
Tokiais atvejais vairuotojai priversti degalus pirkti už standartinę degalinės kainą, kuri dažnai būna gerokai aukštesnė. Todėl vis daugiau vežėjų ypatingą dėmesį skiria degalų pylimo planavimui.
Maršrutai ir sustojimai planuojami taip, kad transporto priemonės pasiektų tas degalines, kuriose įmonei taikomos palankiausios komercinės sąlygos.
Daugėja susidomėjimo HVO degalais
Vis daugiau transporto bendrovių domisi HVO – atsinaujinančiu dyzelinu, kurį daugeliu atvejų galima naudoti esamuose vilkikuose be reikšmingų techninių pakeitimų. Mažesnės CO2 emisijos tampa papildomu argumentu derybose su klientais, kurie kelia tvarumo reikalavimus tiekimo grandinėms.
Kai kurioms įmonėms tai taip pat gali atverti galimybę dalyvauti geriau apmokamuose projektuose neinvestuojant į naują elektrinį transportą.
Skaitmenizacija tampa pagrindiniu efektyvumo šaltiniu
Ekspertų vertinimu, reikšmingas sąnaudų mažinimas vis dažniau neatsiejamas nuo procesų skaitmeninimo.
Transporto valdymo sistemos jau seniai nebėra vien administravimo ar apskaitos įrankiai. Jos leidžia vertinti pelningumą pagal klientus, maršrutus ar konkrečias paslaugas ir greičiau priimti verslo sprendimus.
Vis svarbesnį vaidmenį atlieka ir automatizavimas bei dirbtinio intelekto sprendimai.
Automatinis dokumentų apdorojimas, sąnaudų importavimas ar užsakymų duomenų perkėlimas mažina administracinį krūvį ir leidžia darbuotojams daugiau dėmesio skirti klientams bei operacijų valdymui.
Telematikos integracija su vairuotojų programėlėmis ir skaitmeniniais dokumentais taip pat spartina procesus bei suteikia daugiau kontrolės vertinant konkretaus reiso sąnaudas. Be to, skaitmeniniai procesai sutrumpina laiką nuo krovinio pristatymo iki sąskaitos išrašymo, o tai ypač svarbu įmonėms, susiduriančioms su pinigų srautų spaudimu.
Lengvai pasiekiamų taupymo sprendimų lieka vis mažiau
2026 m. pradžia neatnešė tokio transporto rinkos atsigavimo, kokio tikėjosi sektorius.
Net ir ten, kur spot tarifai padidėjo, daugelis vežėjų nepastebi reikšmingo pelningumo pagerėjimo.
„Nematyti tvirto rinkos atsigavimo. Dalis tarifų kyla vien dėl to, kad vežėjai bando perkelti klientams vis didėjančias veiklos sąnaudas“, – teigia EITD transporto rinkos analitikas Michał Pakulniewicz.
Padėtį apsunkina ir tai, kad degalų indeksavimo mechanizmai dažnai per lėtai reaguoja į rinkos pokyčius.
„Degalų indeksavimo sąlygos nespėja paskui rinką. Vis daugiau įmonių greitai išnaudoja kortelių limitus ir galiausiai degalus perka mažais kiekiais už gerokai aukštesnę kainą“, – pažymi „Eurowag“ technologinių sprendimų ekspertas Tomasz Czyż.
Papildomą spaudimą sukuria visoje Europoje didėjantys kelių mokesčiai bei su CO2 emisijomis susiję papildomi kaštai.
Antroje metų pusėje greito pagerėjimo nesitikima
Kol kas nėra ženklų, kad 2026 m. antroji pusė transporto sektoriui atneštų spartų atsigavimą. Pramonės aktyvumo rodikliai Vokietijoje ir euro zonoje išlieka silpni, todėl tarptautinių kelių transporto paslaugų paklausa tebėra ribota.
Net jei naftos kainos artimiausiais mėnesiais sumažėtų, analitikai prognozuoja, kad degalai daugeliui vežėjų išliks brangūs.
Todėl sąnaudų kontrolė, procesų automatizavimas ir skaitmenizacija daugeliui transporto įmonių jau tampa ne konkurenciniu pranašumu, o būtina sąlyga išlikti rinkoje.
Būtent gebėjimas efektyviai valdyti kaštus, o ne vien tikėtis tarifų augimo, artimiausiais metais greičiausiai lems transporto bendrovių konkurencingumą Europos rinkoje.
