Federalinės logistikos ir mobilumo tarnybos duomenimis, sausį–birželį Lietuvos vežėjų transporto priemonės Vokietijoje nuvažiavo 791,4 mln. kilometrų. Tai buvo 4,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Pagal nuvažiuotą atstumą Lietuvą tarp užsienio vežėjų lenkia tik Lenkija. Vis dėlto Lietuvos augimo tempas buvo spartesnis nei didžiausią užsienio sunkvežimių parką Vokietijoje turinčios kaimyninės šalies.
Lietuva išlaiko antrą vietą
Birželio duomenys rodo, kad Lietuvos vežėjai Vokietijos rinkoje toliau didino aktyvumą. Lietuviškais registracijos numeriais pažymėti sunkvežimiai per mėnesį įveikė beveik 140 mln. kilometrų, o per visą pirmąjį pusmetį – beveik 0,8 mlrd. kilometrų.
Lietuvos rezultatas buvo gerokai mažesnis nei Lenkijos, kurios vežėjai sausį–birželį nuvažiavo 3,91 mlrd. kilometrų. Tačiau Lenkijos metinis augimas siekė tik 1,8 proc. – beveik tris kartus mažiau nei Lietuvos.
Tai rodo, kad Lietuvos transporto bendrovės Vokietijos keliuose savo veiklos apimtį didina sparčiau už rinkos lyderes. Bendras užsienio vežėjų nuvažiuotas atstumas pirmąjį pusmetį augo 2 proc., tad Lietuvos 4,8 proc. rezultatas buvo daugiau nei dvigubai geresnis už užsienio įmonių vidurkį.
Lietuvos vežėjų aktyvumas išsiskyrė ir bendrame beveik neaugusios rinkos fone. Visų Vokietijos kelių mokesčio sistemai priklausančių sunkiasvorių transporto priemonių nuvažiuotas atstumas per pusmetį sumažėjo 0,1 proc.
Rumunijos spaudimas nemažėja
Nors Lietuva išsaugojo antrą vietą, pagrindine konkurente dėl jos tampa Rumunija. Šios šalies vežėjai sausį–birželį Vokietijoje nuvažiavo 716,8 mln. kilometrų – 10,2 proc. daugiau nei prieš metus.
Birželį rumuniški sunkvežimiai įveikė 131,1 mln. kilometrų. Nominalus metinis augimas siekė 18,1 proc., o įvertinus kalendoriaus skirtumus – 9,4 proc. Tai buvo didžiausias augimas tarp pagrindinių užsienio vežėjų.
Pirmojo pusmečio pabaigoje Lietuva Rumuniją lenkė maždaug 74,6 mln. kilometrų. Po penkių mėnesių atotrūkis siekė apie 65,8 mln. kilometrų, todėl birželį Lietuvos pranašumas šiek tiek padidėjo.
Tačiau ilgesnio laikotarpio tendencija išlieka aiški: Rumunijos vežėjų aktyvumas auga daugiau nei dvigubai sparčiau nei Lietuvos. Jei tokie tempai išsilaikytų, konkurencija dėl antrosios vietos Vokietijos rinkoje dar labiau sustiprėtų.
Birželio augimą išpūtė kalendorius
Vertinant birželio rezultatus svarbu atskirti nominalų augimą nuo pagal darbo dienas ir šventes pakoreguotų rodiklių.
Šių metų birželį buvo 22 darbo dienos, kai pernai – 20. Taip pat sumažėjo sekmadienių ir visoje Vokietijoje galiojusių šventinių dienų skaičius – nuo šešių iki keturių. Dėl to vežėjai turėjo daugiau galimybių vykdyti reisus, o nepakoreguoti duomenys atrodo gerokai palankesni.
Lietuvos atveju skirtumas ypač ryškus: nominalus birželio augimas siekė 12,8 proc., tačiau pašalinus kalendoriaus poveikį liko 4,1 proc. Vis dėlto ir pakoreguotas rodiklis patvirtina realų Lietuvos vežėjų aktyvumo didėjimą.
Bendroje rinkoje vaizdas buvo kur kas silpnesnis. Visos kelių mokesčio sistemai priklausančios transporto priemonės birželį nuvažiavo 3,56 mlrd. kilometrų, palyginti su 3,29 mlrd. kilometrų prieš metus. Tačiau įvertinus kalendoriaus skirtumus bendras aktyvumas buvo šiek tiek mažesnis nei pernai.
Užsienio vežėjai atsilaiko geriau nei Vokietijos įmonės
Pirmojo pusmečio duomenys rodo besiskiriančias vietos ir užsienio transporto bendrovių kryptis.
Vokietijoje registruoti sunkvežimiai sausį–birželį nuvažiavo 11,29 mlrd. kilometrų – 1,7 proc. mažiau nei prieš metus. Vien birželį jų nuvažiuotas atstumas nominaliai augo 7,3 proc., tačiau po kalendoriaus korekcijos sumažėjo 1,4 proc.
Užsienio vežėjų rezultatai buvo stipresni. Per pirmąjį pusmetį jie Vokietijos mokamuose keliuose nuvažiavo 8,91 mlrd. kilometrų, arba 2 proc. daugiau nei prieš metus. Birželį užsienio sunkvežimių rida siekė 1,55 mlrd. kilometrų, o pagal kalendorių pakoreguotas augimas sudarė 0,9 proc.
Šie duomenys rodo, kad stagnuojančioje Vokietijos krovinių vežimo rinkoje didesnę veiklos dalį perima užsienio įmonės. Lietuvos bendrovės prie šios tendencijos prisideda reikšmingai: jų augimas viršija tiek bendrą rinkos, tiek visų užsienio vežėjų rezultatą.
Rinka dar nerodo tvaraus atsigavimo
Birželio nominalūs skaičiai gali sudaryti įspūdį, kad Vokietijos kelių transporto rinka sparčiai atsigauna. Vis dėlto didžiąją dalį šuolio paaiškina palankesnis kalendorius.
Per pirmuosius šešis mėnesius visas mokamuose keliuose nuvažiuotas atstumas siekė 20,2 mlrd. kilometrų ir buvo 0,1 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad bendra rinka iš esmės išliko stabili, tačiau augimo dar neparodė.
Lietuvos vežėjams ši aplinka kol kas palanki. Jie išlaiko antrą vietą tarp užsienio įmonių, didina ridą sparčiau už Lenkijos bendroves ir stiprina pozicijas rinkoje, kurioje vietos vežėjų aktyvumas mažėja.
Didžiausia rizika – Rumunijos bendrovių plėtra. Jų dviženklis augimas rodo, kad konkurencija dėl krovinių, vairuotojų ir užsakovų Vokietijos kryptimi gali toliau stiprėti. Lietuvos vežėjų pozicija tebėra tvirta, tačiau dabartinis atotrūkis neleidžia jos laikyti savaime suprantama.
