Nors oficialios detalės dar nepateiktos, aišku viena – kalbama ne apie kosmetinius pakeitimus, o apie esminį koncerno veiklos modelio peržiūrėjimą.
Pagal žiniasklaidos pranešimus, planą sausio viduryje aukščiausio lygio vadovams pristatė generalinis direktorius Oliveris Blume ir finansų direktorius Arno Antlitz. Įmonės tikslas – reikšmingai sumažinti lūžio tašką, t. y. pardavimų apimtį, nuo kurios verslas tampa pelningas.
Spaudimą didina keli veiksniai:
- mažėjantys pardavimai Kinijoje;
- intensyvi kainų konkurencija, ypač iš Kinijos gamintojų;
- geopolitinis neapibrėžtumas ir JAV muitų politika;
- milžiniškos investicijos į elektromobilumą ir programinės įrangos architektūras.
Pastaruoju metu koncerno veiklos marža siekė apie 3 proc. – vadovybės vertinimu, tai per mažas lygis, kad būtų galima savarankiškai finansuoti technologinę transformaciją.
Per dvejus metus jau sutaupyta apie 33 mlrd. eurų, tačiau akivaizdu, kad to nepakanka. Naujas 20 proc. mažinimo tikslas apima visas prekių ženklų linijas ir visas kaštų kategorijas.
Gamyklų uždarymas – reali galimybė?
Kol kas oficialiai nepatvirtinta, ar planuojama uždaryti konkrečias gamyklas. Tačiau žiniasklaidoje minima, kad toks scenarijus „iš principo neatmetamas“. Tai kelia įtampą, ypač turint omenyje, kad 2024 m. pabaigoje buvo pasiektas susitarimas su darbuotojų atstovais iki 2030 m. Vokietijoje sumažinti 35 tūkst. darbo vietų be priverstinių atleidimų ir be padalinių uždarymo.
Darbo tarybos atstovai jau pareiškė, kad su jais gamyklų uždarymas nebus derinamas. Tai reiškia galimą konfliktą tarp ekonominės realybės ir socialinių-politinių įsipareigojimų.
Pertvarkos palies ir komercinių transporto priemonių segmentą
Svarbu tai, kad pokyčiai neapsiriboja lengvaisiais automobiliais. Jie tiesiogiai veikia ir komercinių transporto priemonių gamybą – segmentą, kuris ypač aktualus transporto ir logistikos sektoriui.
„Volkswagen Commercial Vehicles“ padalinyje naujos kartos visiškai elektrinis „Crafter“ nuo 2028 m. planuojamas gaminti Vžesnioje (Lenkija). Ten statomos naujos gamybos halės, kėbulų cechas ir akumuliatorių sandėlis, o gamykla bus reikšmingai plečiama. Tai rodo aiškų gamybos perkėlimo ir koncentracijos signalą Vidurio Europoje.
Tuo pačiu metu „MAN Truck & Bus“, priklausanti „TRATON SE“ grupei, perkelia dalį kėbulų gamybos iš Miuncheno į Krokuvą. Šios pertvarkos iki 2028 m. turėtų pagerinti finansinius rezultatus iki 935 mln. eurų. Vokietijoje planuojama natūralios kaitos būdu sumažinti apie 2,3 tūkst. darbo vietų.
Panašias kryptis renkasi ir konkurentai – Daimler Truck paskelbė iki 2030 m. Vokietijoje mažinsianti apie 5 000 darbo vietų, taip pat be priverstinių atleidimų.
Ką tai reiškia transporto ir logistikos sektoriui?
Šie sprendimai turi platesnę reikšmę nei vien automobilių gamintojų finansiniai rezultatai.
-
Tiekimo grandinių perbraižymas
Gamybos perkėlimas į Lenkiją ir kitus regionus gali pakeisti krovinių srautus Europoje, sustiprinti Vidurio Europos logistikos mazgus ir sumažinti kai kurių Vakarų Europos regionų apkrovą. -
Elektromobilumo pagreitis
Elektrinių komercinių transporto priemonių gamybos plėtra reiškia didesnį akumuliatorių, komponentų ir specializuotų dalių transporto poreikį. Tai gali sukurti naujas nišas vežėjams. -
Subrangos ir gamybos konsolidacija
Kaštų mažinimas dažnai reiškia tiekėjų skaičiaus optimizavimą. Tai gali paveikti subrangovų tinklą ir transporto paslaugų užsakymų struktūrą. -
Investicijų spaudimas visai grandinei
Gamintojai mažina kaštus – spaudimas gali persikelti į tiekėjus ir logistikos partnerius, reikalaujant didesnio efektyvumo ir mažesnių tarifų.
Ilgalaikė konsolidacijos fazė
Ši 20 proc. kaštų mažinimo programa nėra staigus krypties pokytis – veikiau dar vienas etapas ilgiau trunkančioje restruktūrizacijos strategijoje. Automobilių ir komercinių transporto priemonių pramonė šiuo metu išgyvena gilių struktūrinių pokyčių laikotarpį.
Elektrifikacija keičia tradicinius gamybos modelius ir tiekimo grandines, programinės įrangos integracija reikalauja visiškai naujų kompetencijų bei didelių investicijų į skaitmenines platformas, geopolitiniai trikdžiai didina neapibrėžtumą tarptautinėse rinkose, o globalios konkurencijos stiprėjimas – ypač iš Azijos gamintojų – spaudžia kainas ir mažina maržas.
Visa tai didina kapitalo poreikį ir kartu mažina toleranciją neefektyvumui. Įmonės, kurios nesugebės greitai prisitaikyti prie naujos technologinės ir konkurencinės realybės, rizikuoja prarasti rinkos dalį arba pelningumą. Todėl kaštų mažinimas šiuo atveju atrodo ne kaip pasirinkimas, o kaip būtina sąlyga siekiant išlaikyti finansinį stabilumą ir galimybę savarankiškai finansuoti transformaciją.
