Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

„Sodros“ duomenimis, 2017 m. pabaigoje Lietuvoje dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos) piliečių. Per metus šis skaičius išaugo apie 60 proc. Užsieniečiai dažniausiai yra įdarbinami transporto ir statybos sektoriuose. Ar jie kelia grėsmę mūsų darbo vietoms, komentuoja „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

Populiariausios Lietuvos darbdavių įdarbintų užsieniečių profesijos rugsėjo duomenimis – vilkikų ir lengvųjų automobilių bei furgonų vairuotojai (7,6 tūkst. darbuotojų), įvairių statybinių profesijų darbuotojai: suvirintojai, betonuotojai, metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai, plytų mūrininkai, tinkuotojai ir pan. (daugiau negu 900 darbuotojų).

„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė / nuotr.: sodra.lt

„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė / nuotr.: sodra.lt

1 tūkst. laisvų darbo vietų skelbimų

Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje skelbiama, kad ir šiandien daugiausia darbuotojų trūksta transporto ir statybos sektoriuose – kiekviename iš jų maždaug po tūkstantį darbo vietų skelbimų. Vadinasi, darbdaviai dažniausiai priima tų profesijų, kurių nebegali rasti vietoje, atstovus.

Daugiausia užsieniečių įdarbina didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose – registruoti darbdaviai.

Skirtingi atlyginimai

Dar viena dažnai minima su užsieniečių darbu susijusi grėsmė – darbo užmokesčio „dempingas“ – tai, kad iš ekonomiškai silpnesnių šalių atvykę užsieniečiai sutinka dirbti už mažesnį darbo užmokestį negu vietiniai, todėl vietiniams sunkiau išsiderėti didesnę algą.

Tų pačių profesijų užsieniečių ir vietinių darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio duomenys rodo, kad dažniausiai populiariausių profesijų užsieniečių vidutinis darbo užmokestis yra maždaug 100 eurų mažesnis.

Pavyzdžiui, vidutinis Lietuvos gyventojo, dirbančio vilkiko vairuotoju, darbo užmokestis (pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos) sausio–rugsėjo mėn. buvo 538 eurai per mėnesį, o Lietuvoje įdarbinto užsieniečio – 424 eurai.

Vis dėlto išvada apie „dempingo“ žalą būtų skubota, nes šių profesijų darbuotojų užsieniečių skaičius vis dar yra gerokai mažesnis negu lietuvių.

Be to, skaičiuojant darbo užmokesčio vidurkius, neatsižvelgta į tai, ar vienoda vienos ir kitos darbuotojų grupės darbo laiko trukmė. Taip pat tikėtina ir tai, kad užsieniečiai, palyginti su lietuviais, yra dar labiau suinteresuoti slėpti pajamas nuo mokesčių.

Nerimas neturi pagrindo?

Pastaruoju metu daug diskutuojama – gerai ar blogai kviesti į šalį dirbti užsieniečius. Juos įdarbinantys darbdaviai sako, kad tai yra būtinybė norint vystyti verslą ir didinti sukuriamą pridėtinę vertę. Tačiau tokias kalbas palydi skeptikų pastabos apie atlyginimų „dempingą“.

Tie, kas propaguoja aukštųjų technologijų proveržį, tikriausiai ne vilkikų vairuotojų ar statybininkų antplūdžio iš užsienio laukia. Kita vertus, nekvalifikuotų profesijų atstovų tarp su darbo vizomis įdarbintų užsieniečių labai mažai.

Be jau minėto atlyginimų „dempingo“ dar teigiama, kad pas Lietuvos darbdavius uždirbtus pinigus tokie užsieniečiai išsiveža arba išsiunčia leisti į savo gimtąsias šalis, vadinasi, Lietuvos vidaus vartojimo jie neaugina.

Kita vertus, nuo šių pajamų vis tiek sumokami mokesčiai. Pavyzdžiui, preliminariais duomenimis, pernai pagal darbo vizas įdarbinti užsieniečiai sumokėjo maždaug 13 mln. eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Šaltinis, nuotr.: Sodra.lt

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros