Šiuo metu išnaudojus valstybės nustatytą kvotą dėl vairuotojų įdarbinimo iš trečiųjų šalių, užsieniečiai gali būti įdarbinami taikant darbo rinkos testą. Tokiu atveju pirmiausia reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą ir sumokėti 120 eurų už darbo rinkos testą – patikrinimą, ar reikalingos kompetencijos darbuotojo tikrai nėra Lietuvoje. Jei nustatoma, kad nėra, išduodamas leidimas įdarbinti užsienietį. Lietuvos transporto įmonės siūlo atsisakyti šio reikalavimo dėl darbo rinkos testo taikymo.
Pasak TTLA vadovo Povilo Drižo, „reikalavimas atlikti darbo rinkos testus yra tuščias laiko švaistymas, kadangi jau 3 metai rezultatas tas pats – reikiamo darbuotojo Lietuvoje nėra“
“Vairuotojų trūkumas yra bendra pasaulinė problema – vien ES fiksuoja 500 tūkst. laisvų darbo vietų”, – pasakė P. Drižas.
Lietuvos tarptautinio kelių transporto darbo rinkoje trečiųjų šalių vairuotojai sudaro apie 85 proc. visų vairuotojų. Pasak P. Drižo, šio paslaugų sektoriaus darbdaviai susiduria su didžiausiu darbuotojų trūkumu, kuriam nustatoma daugiausiai įdarbinimo kvotos vienetų.
“Skirtingai nei kvotų atveju, darbo rinkos testas transporto įmonėms yra gerokai brangesnis, o procedūrai sugaištama daug laiko. Be to, kaip liudija ilgametė praktika – tokia tvarka nepatogumus kelia ne tik darbdaviui ir įdarbinamam užsieniečiui, bet ir Užimtumo tarnybai, kuriai tenka atlikti tūkstančius darbo rinkos testų ir šiai funkcijai deleguoti dešimtis papildomų specialistų”, – paaiškino jis.
Paklausa viršijo pasiūlą
Užimtumo tarnyba yra nustačiusi, kad 2021-2022 metais visų kvotinių profesijų paklausa kelis kartus viršijo pasiūlą. Tarnyba nurodo, kad jos praktikoje iki šiol nebuvo nė vieno atvejo, kad transporto bendrovėms nebūtų leista įdarbinti užsieniečio, nustačius, kad darbuotoją jos gali rasti ir savo šalyje.
“Absoliučiai visi darbo rinkos testai parodė tą patį – vairuotojas iš trečiosios šalies yra vienintelis variantas”, – teigė P. Drižas.
Europos Komisijos atliktame poveikio vertinime teigiama, kad skirtingose valstybėse atliekami darbo rinkos testai ir ilgas laukimo laikas juos atliekant atgraso daugelį potencialių darbdavių, riboja trečiųjų šalių piliečių, ypač mažiau kvalifikuotų, galimybes įsidarbinti, o taip pat daro įtaką žmonių judumui darbo rinkoje.
„Tokia procedūra – tai valstybės finansų ir administracinių išteklių netinkamas naudojimas, todėl siūlome jos atsisakyti“, – sakė P. Drižas.
