Jo teigimu, šiemet sektoriui skirta 21,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvota rodo didelę jo darbuotojų kaitą.
„Jie (vežėjai – red.) 21 tūkstantį (trečiųjų šalių piliečių – red.) gali atsivežti darbo nesiūlydami lietuviams, bet jeigu nori vežtis daigiau, tuomet turi pasiūlyti darbą lietuviams. 21 tūkstantis tikrai yra labai daug, nes sektoriuje dirba apie 80 tūkstančių žmonių, tai ketvirtis žmonių kasmet pakeičia“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė V. Šilinskas.
Jo teigimu, problema yra ne kvotose, o didelėje kaitoje ir darbo sąlygose. „Jeigu mes su „Linava“ susėdame ir randame kaip pagerinti tas sąlygas, tai mes išsprendžiame tai, kad žmonės nebeišeitų iš to sektoriaus ir tada nereikia daugiau atsivežinėti“, – kalbėjo viceministras.
Viceministro teigimu, transporto sektoriuje nagrinėjama daugiausia darbo ginčų, taip pat jame fiksuojamas didžiausias nelegalaus darbo atvejų augimas.
Šaudymas sau į kojas
Tuo metu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas sako, kad trūkstant darbuotojų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvotos yra nereikalingos.
„Jų nebuvo išviso ir niekada jų nereikėjo. Čia yra šaudymas sau į kojas“, – LRT radijui teigė Z. Buivydas.
Jo teigimu, transporto sektoriuje trūkstant tolimųjų reisų vairuotojų dalis Lietuvos logistikos bendrovių įdarbintus trečiųjų šalių piliečius nelegaliai nuomoja kitose Europos Sąjungos valstybėse veikiančioms įmonėms.
„(Ši schema – red.) yra nelegali pagal mūsų įstatymus. Mes negalime išnuomoti vairuotojų, kurie yra iš trečiųjų šalių, nes jie gavo leidimą gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Šitas yra pažeidžiama ir žiūrima pro pirštus. (…) Trūksta vairuotojų mes atiduodame kitai šaliai. Jie atvažiuoja dirbti pas mus, o paskui atsiranda Vakarų Europoje“, – teigė Z. Buivydas.
„Jeigu mes žiūrėjome tas įmones, kurios įtartinos pasirodė, tai kai kuriose iš jų atlyginimai buvo aukštesni negu, kad įmonėse, kurios įdarbina tiesiogiai (…) Tai klausimas man kyla, kaip tai įmanoma, kaip jos sugeba dar uždirbti iš to, kad sugeba ir pasiūlyti geresnį atlyginimą, ir dar pabūti tuo tarpininku ir dar iš to uždirbti“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas.
Pagal pernai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintą darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotą šalies įmonės šiemet gali įdarbinti 35,95 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių.
Pasak Užimtumo tarnybos, didžioji 2023 metų kvotos dalis – 60 proc. – skirta paslaugų sektoriui, į kurį patenka ir vairuotojų trūkumą jaučiantys vežėjai. Visam sektoriui šiemet skirta 21,6 tūkst. kvota – 5,6 tūkst. daugiau nei pernai.
